2023 05 26 - 2023 06 30

Rankinės istorija: nuo praktinės būtinybės iki kūrybiškumo išraiškos

                   Mūsų dienomis sakoma, kad moteris savo garderobe turi turėti tris rankines: pirmoji – rankinė per petį, tinkanti kasdienai, antroji – didelė, stačiakampio formos talpi rankinė, skirta išvykoms, kelionėms, atostogoms ar, tiesiog, prireikus susidėti daug įvairių daiktų, trečioji – vadinamoji „vakarinė“ delninė arba rankinė. Visgi didžiąją rankinių istorijos dalį tiek vyrai, tiek moterys šią garderobo detalę naudojo išskirtinai praktiniais tikslais, o estetinė jų reikšmė atsirado tik vėlyvajame XVIII amžiuje. 

          Dar ankstyvajame neolite talpiuose odos maišuose žmonės nešiojosi įrankius, maistą ar titnago skeltes, mažesnių lauknešių pernešimui dažnai naudoti masyvūs lapai. Senosios karalystės (2686–2160 m. pr. Kr.) egiptiečiai nešiojo maišus su dvigubomis rankenomis, pagamintomis iš lino bei papiruso. Senovės graikai nešiojo „byrsą“ (gr. βύρσα ) arba monetines – pinigines, pakabintas ant diržo, kurias buvo galima saugiai paslėpti drabužių klostėse.

          1939 m. archeologas Basil Brown anglosaksų pilkapyne (angl. vad. Sutton Hoo) D. Britanijoje aptiko dekoratyvinę, segamą ant  diržo piniginę, datuojamą 625 metais. Odos krepšys buvo susidėvėjęs, tačiau dekoras iš aukso, sidabro bei prabangių granatų išliko, o pats radinys į rankinių istoriją įėjo kaip vienas įspūdingiausių ir dekoratyviausių ankstyvųjų viduramžių dirbinių. XIII a. Vakarų Europoje itin paplito piniginės – krepšeliai (pranc. Aumônières) – viršuje sutraukiami medžiaginiai maišeliai, skirti pinigams išmaldai neturtėliams nešiotis. Šie krepšeliai dažnai būdavo stačiakampio arba trapecijos formos, išsiūti įvairiais ornamentais, dekoruoti kutais ir kitokiomis detalėmis. Neturtingieji nešiojo paprastus, per petį permetamus krepšius, pagamintus iš odos arba sunkaus audinio.                             

          XVI–XVII a. pr. paplito maži krepšeliai, kuriuose nešioti rožių žiedlapiai, prieskoniai bei įvairios žolelės, skirtos užgožti kūno kvapą bei apsaugai nuo įvairių infekcijų sukėlėjų. Vėlyvajame Renesanse atsirado pirmasis vakarinis rankinukas – jame laikyti lošimo žetonai ir monetos. XVIII a. pr. vyrai naudojo mažas pinigines monetoms, tvirtai pritvirtintas prie diržo (nes kabantys krepšiai buvo laikomi moteriškais). Moterys nešiojo mažus maišelius, kabinamus ant riešų – pranc. reticules (liet. tinklelis) – šiuolaikinio rankinuko prototipą. Iki rankinuko atsiradimo Renesanso moterys asmeninius daiktus nešiodavosi pakabinamose kišenėse, rišamose aplink juosmenį.
           XIX a. moterų garderobe atsirado krepšiai, skirti įvairioms progoms: kasdienai, vakarui, pirkiniams ar kelionėms. 1880-aisiais itin paplito vadinti „kiliminiais“, dideli gobeleniniai krepšiai, skirti bagažui nešti. XIX a. antrojoje pusėje taip pat išpopuliarėjo vadintos šykštuolio piniginės (angl. Miser purse) – pailgi, nerti, dažnai dekoruoti biserio karoliukais krepšeliai su siaura anga ir dviem metalo žiedeliais centre, leidžiančiais į skirtingus skyrius rūšiuoti monetas. Reikšminga data rankinės istorijoje – 1886 metai – tuomet mados dizaineris Louis Vuitton pristatė savo pirmąjį rakinamą kelioninį lagaminą, dekoruotą rankomis pieštais inicialais.
          1900–1914 m. egzotika susiliejo su praktiškumu: paplito mažyčiai sidabriniai tinkliniai maišeliai (angl. mesh bags), taip pat dideli aksominiai maišai, su rankomis raižytais rėmeliais, bei karoliukais puošti vokiški ir itališki krepšeliai su pasakų pilimis, Renesanso peizažais. XX a. pr. sufražisčių judėjimas išpopuliarino odinius rankinukus, o meilė orientalizmui lėmė rankinių dekoro Azijos tematika paplitimą. Pirmaisiais XX amžiaus dešimtmečiais vyrai nešiojo odinius portfelius, o moteriškų rankinių dizainas varijavo nuo nedidelių, viršutinėje dalyje sutraukiamų medžiaginių maišelio tipo rankinukų (angl. Dorothy bag, liet. Dorotės krepšys) iki sidabruotų ir auksuotų, dekoruotų brangiaisiais akmenimis vakarinių delninių. Antrojo pasaulinio karo metu taikomi odos, metalo ir įvairių medžiagų importo apribojimai veikė paprastą, klasikinį 1940-ųjų stilių. Paplito rankiniai krepšiai, pagaminti iš audinio, rištinės viskozės ir kartono – minimalistinio dizaino, dažniausiai, voko su atvartu formos, su maža įleidžiama sagtele. 1950-aisiais, kuomet mados namai Hermès pavadino krepšį aktorės Grace Kelly vardu (Birkin), rankinei buvo suteiktas prabangos prekės statusas.                                 

          XX–XXI amžius – rankinių dizainerių era. Tokiems mados namams, kaip Chanel, Dior, Yves Saint Laurent, Versace, Donna Karan ar Dolce & Gabbana rankinė tapo svarbiausiu garderobo aksesuaru, priešingai nei praėjusiais šimtmečiais, kai dizainas galėjo išlikti nepakitęs ilgus dešimtmečius.

          Rankinė, savo išore – dizainu, medžiagiškumu ar forma – buvusi socialinio statuso ar luominės priklausomybės ženklas, dabar savo turiniu gali daug papasakoti apie savininką: jo gyvenimo būdą, pomėgius, profesiją, šeiminius įsipareigojimus. Iki šių dienų išlikęs gyvas posakis, kad rankinėje telpa visas jos šeimininko gyvenimas.