„Ir vieną kartą didysis kunigaikštis Gediminas išjojo iš savo sostinės Kernavės medžioti už penkių mylių, už Neries, ir rado girioje gražų kalną, apsuptą ąžuolynų ir lygumų. Ir jam labai patiko, ir jis apsigyveno tenai, ir įkūrė miestą ir davė jam Trakų vardą, – tenai, kur buvo Senieji Trakai, ir iš Kernavės perkėlė savo sostinę į Trakus“

/Bychovco kronika, XVI a./

        XIV a. pr. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pastatyta Senųjų Trakų pilis, stovėjusi pietinėje kaimo dalyje, kalvoje, kurią iš visų pusių supo gilus gynybinis griovys, yra viena iš seniausių išlikusių Lietuvos mūrinių pilių. Nuo 1316 m. iki 1323 m. net tapusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostine, vėliau – Kęstučio ir jo sūnaus Vytauto tėviške. Pilis turėjusi papilį, o į šiaurę ir šiaurės rytus nuo jos – buvusi XIV a. senovės gyvenvietė bei kapinynas. Aptvarinio tipo pilį juosė iki 2 m. storio mūrinės sienos, kurios ne kartą griautos kryžiuočių apgulties metu. Galiausiai, Vytautui pasikvietus benediktinų vienuolius, Senųjų Trakų pilis daugiau nei keturiems šimtmečiams tapo vienuolių prieglobsčio vieta, kurioje buvo pastatytas vienuolynas ir bažnyčia.

         Iki šių dienų išlikusi pilies archeologinė medžiaga yra fragmentiška, o žinomi istoriniai šaltiniai susiję su paties vienuolyno ar Senųjų Trakų istorija yra negausūs. 2024 m. kovo 29 d. atidaromoje parodoje „Senieji Trakai – Tikroji sostinė“ muziejus nori su lankytojais pasidalinti turimais Senųjų Trakų istorijos fragmentais. Parodoje pamatysite XIV a. sidabrinį moterišką žiedą, kuris romantiškai vadinamas „kunigaikštienės Birutės žiedu“, minėto laikotarpio pilėnų buities reikmenis, rastus archeologinių tyrimų metu. Pristatomi muziejuje saugomi bažnyčios bei vienuolyno žemių planai, bažnyčios vizitacijų aktai, išlikę Senųjų Trakų gyventojų sąrašai, laiškai, vienuolyno bei Senųjų Trakų apylinkių vaizdai, užfiksuoti senose fotografijose.