Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Kovas, balandis, spalis
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Balandis - spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai


 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Tautodailininkės Adelijos Mickuvienės margučiai

2019. 04. 12
      Velykų laukimo neįsivaizduojame be pagrindinio simbolio – įvairiausiais raštais išdabintų margučių. Margutis simbolizuoja pavasarį, kuris jau ateina pas mus. Laukdami didžiojo stebuklo, matome, kaip atgimsta gamta, saulė kyla vis aukščiau... Žali margučiai simbolizuoja žolę ir augalus, juodos spalvos – žemę, geltonos – javus ir saulutę, mėlynos – dangų, o raudonos – gyvybę bei džiaugsmą. Pirmasis tikras Velykų kiaušinio paminėjimas lietuviškame šaltinyje yra Martyno Mažvydo „Giesmės šv. Ambraziejaus“ dedikacijoje. Etnologų tikinimu, margučiai nuo senų senovės buvo marginami kuo įmantriau, pasakodama apie tradicinius marginimo būdus, ir tautodailininkė A. Mickuvienė yra sakiusi, kad jų – keletas. Labiausiai paplitę marginimas vašku ir skutinėjimas. Skutinėti jau nudažytą kiaušinį galima stiklo šukele, nulaužto peilio kampu, adata, skustuvu ar kitu smailiu aštriu daiktu. Kiaušinius galima marginti ir svogūnų lukštuose – apvynioti juos lukštais ir pavirti, pridėjus skirtingos spalvos dažų. Taip nudažyti margučiai būna itin spalvingi. Galima aplipinti juos įvairiomis žolelėmis, šakelėmis, ir tada merkti į dažus, bet iš Žemaitijos kilusi tautodailininkė dažniausiai naudoja vašką.
     Adelija Mickuvienė gimė 1939 metais. Tuomečio Telšių taikomosios dailės technikumo absolventė, juvelyrė. Vilnietė tautodailininkė visą gyvenimą dirba kūrybinį darbą. Įvairiose parodose dalyvauja nuo 1969 m., Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos narė nuo 1970 metų. Margučių karalienės meniškų, originalių kūrinių įsigijo Lietuvos etnografijos ir Dailės muziejai, daug nuperka kolekcininkai, nemažai išdovanota pažįstamiems. Autorės margučiai Lietuvą garsino parodose Japonijoje, Italijoje, Suomijoje. Už etninės kultūros paveldo puoselėjimą ir skleidimą meno kūrėjos statusą turinti tautodailininkė apdovanota Kultūros ministerijos premija.
     Parodoje eksponuojami margučiai – skutinėtais ar faktūriniais deginto vaško raštais padabinti nuo seno ant velykinių kiaušinių vaizduojamais pavasariniais simboliais – gyvačiukais, saulytėmis, žvaigždėmis, paukšteliais, ugnies ženklais. Reljefiniai raštai sukuria rozetes, sudarytas iš įvairiai sudėliotų įvairių spalvų rombelių, taškelių, eglučių. Dažnai rozetės pagrindą sudaro kryželio motyvas.
     Mus pasiekusioje tradicijoje svarbi margučio apeiginė reikšmė. Margutyje užkoduojami linkėjimai, pageidavimai, gerumas. Margučiai svarbūs ne tik ūkininkavimo papročiuose, bet ir žmonių tarpusavio santykiuose: iki šiol per Šv. Velykas jie dovanojami, jais keičiamasi. Dalinkitės savo sukurtais margučiais – rankomis išreikšta širdies šiluma. Linkime visiems gražių bei tvirtų margučių ir puikios šventinės Velykų nuotaikos!