Menininko gyvenimas – tai nuolatinė kelionė, pasaulio stebėjimas ir atradimas. Tai ir dvasinė kelionė į savo širdies ir proto gelmes, tai yra savęs pažinimas. Pasaulis yra toks, kokio mes norime ir galime jį pamatyti. Kiekvienas tai mato savaip. Tai, kas vienam bus tik įprastas, monotoniškas vaizdas, medis, akmuo, debesys, tapytojui tampa nepaprastu, spalvingu reiškiniu, stebuklu, sujudinančiu ir skatinančiu kūrybinę vaizduotę.

Dailininkai daugelį metų dalyvauja ir tapybos pleneruose, ir meninėse kelionėse. Jie tyrinėja, stebi, piešia ir tapo. Lietuva, Lenkija, Ukraina, Gruzija, Armėnija, Švedija, Italija, Šveicarija, Prancūzija, Izraelis... Kiekviena nauja vieta ir šalis – tai ne tik skirtingas kraštovaizdis, bet ir žavūs susitikimai su žmonėmis, jų kultūra, kalba ir istorija.

Taip pat nauji įkvėpimai, emocijos ir išgyvenimai tampa impulsu kurti naujus vaizdus.

Šio kūrybinio tandemo darbai yra tarsi laiškai, kuriuos autoriai siunčia žmonėms visame pasaulyje. Juose dalinasi patirtu liūdesiu ir džiaugsmu, baime ir viltimi, grožiu ir gėriu. Tai – emocijų ir apmąstymų, susijusių su jų bendru gyvenimu ir menine kelione, užrašai.

Ewa Pohlkė gimė Kentšyne (Lenkija). Menininkė yra baigusi socialinių mokslų ir meno fakultetą Varmijos ir Mozūrų universitete, Olštyne, Lenkijoje. Lenkijos menininkų ir dizainerių asociacijos narė. Surengusi nemažai autorinių parodų ir dalyvavusi grupinėse parodose Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Čekijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Ispanijoje, Armėnijoje, Izraelyje, Japonijoje, Pietų Afrikoje. Menininkės darbų yra privačiose ir muziejų kolekcijose visame pasaulyje.
E. Pohlkė yra parodų, meninių projektų, plenerų, edukacinių dirbtuvių vaikams ir suaugusiems organizatorė, Olštyno kultūros bendruomenės asociacijos „Borussia“ narė.  Aktyviai dirba tapybos, piešimo, grafikos, iliustracijos, eksperimentinės tekstilės, fotografijos srityse

Apdovanojimai ir stipendijos: 2008 m. – Olštyno mero apdovanojimas už kultūros paveldo sklaidą ir apsaugą. 2009 m. – Varmijos ir Mozūrų vaivadijos maršalkos meno stipendija. 2010 m. – Varmijos ir Mozūrų vaivadijos maršalkos apdovanojimas kultūros srityje. 2024 m. – Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministro apdovanota Garbės ženklu „Už nuopelnus Lenkijos kultūrai“. 2025 m. – Varmijos ir Mozūrų vaivadijos maršalkos meno stipendija.

„Tapyba yra mano aistra, meilė ir pašaukimas (…) Vis dėlto menas nėra mano religija. Pirmiausia esu žmogus, o tada tapytoja. Menininkas negali kurti atsiskyręs nuo pasaulio. vaizdams turi būti poreikis ir aistra... Aš esu, todėl ir tapau. Myliu, tapau, taigi aš esu,“ – sako Ewa.         Gintautas Vaičys gimė 1965 m. Kaune, šiame mieste gyvena ir kuria. 1987–1993 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1999 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 2014 m. – kultūros asociacijos „Borussia“ narys. Dailininkas surengęs apie 70 personalinių parodų Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose ir kt.) Apie 20 individualių parodų surengta užsienyje (Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje, Šveicarijoje). Dalyvavo apie 300 grupinių parodų Lietuvoje ir 100 grupinių parodų užsienyje. Kūriniai yra MO muziejaus kolekcijose Vilniuje, MKČ muziejaus Kaune, Žalgirio meno kolekcijos Olštyne, Samuolio meno kolekcijoje Kaune, Šviesos muziejuje Pułtuske (Lenkija), taip pat privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje. 2021 m. dailininkui įteiktas Kauno miesto mero Jono Vileišio sidabro medalis, pelnytas specialus apdovanojimas parodoje „Geriausias 2002 m. darbas“ Kaune, meno parodų „Atgimimas“ diplomai 2014 m. ir 2017 m. 2002 m. menininkui suteikta Lipės instituto stipendija Švalenberge (Vokietija), 2005–2006 m. LR valstybės stipendija meno ir kultūros kūrėjams.  2009–2017 m. G. Vaičys buvo išrinktas Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus prezidentu. Nuo 1993 m. dailininkas kūrybos ir meninės raiškos subtilybių moko jaunuosius talentus – dirba pedagoginį darbą.