Trakų Salos pilis

2023 m. sukanka 90 metų nuo žymiausių Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio iš Niujorko (JAV) į Lietuvą. 1933 m. skrydžiai per Atlanto vandenyną tuometinės aviacijos techninėmis sąlygomis buvo didelis ir pavojingas iššūkis, tačiau jį įveikę lakūnai tapdavo didvyriais, pelnydami šlovę sau bei savo valstybėms. Toks buvo S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio motyvas – įveikti Atlantą, parodant visam pasauliui, kokius žygdarbius gali atlikti drąsūs lietuviai, siekdami garsinti savo gimtosios šalies vardą.

Steponas Darius (tikroji pavardė Jucevičius – Darašius) ir Stasys Girėnas (tikroji pavardė Girskis) paauglystėje kartu su artimaisiais emigravo į JAV. Jie nuo jaunystės domėjosi aviacija. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui abu būsimieji Lietuvos didvyriai savanoriais stojo į JAV kariuomenę. 1920 m. liepos mėnesį S. Darius atvyko į Lietuvą ir savanoriu stojo į gimtosios šalies kariuomenę, nuo 1922 m. tarnavo karo aviacijoje. 1927 m. jam suteiktas kapitono laipsnis. 1927 m. pavasarį S. Darius vėl išvyko į JAV, jau sumanęs į Lietuvą grįžti lėktuvu. Tais pačiais metais Čikagoje jis susipažino su S. Girėnu, kuriam 1932 m. pavasarį pasiūlė kartu pirkti lėktuvą ir skristi į Lietuvą. Lakūnai už 3200 dolerių įsigijo lėktuvą„Bellanca CH-300 Pacemaker“. Gamykliniai šio lėktuvo parametrai netiko transatlantiniam skrydžiui, o modifikavimui reikėjo dar nemažai pinigų. Rinkti lėšas S. Dariui ir S. Girėnui padėjo JAV lietuviai – buvo organizuojamos aviacijos šventės, o per jas surinkti pinigai kaupiami planuojamam skrydžiui. Galiausiai modifikuotas ir skrydžiui parengtas lėktuvas gavo „Lituanicos“ vardą. Ankstų 1933 m. liepos 15 d. rytą, „Lituanica“ pakilo iš Niujorko „Floyd Bennett“ aerodromo ir pradėjo savo skrydį į Lietuvą. Vandenyną lakūnai perskrido sėkmingai, tačiau Atlanto nugalėtojams pasiekti tėvynę, deja, buvo nelemta. Liepos 17 d. naktį iki galutinio kelionės tikslo – Kauno – belikus tik apie 650 kilometrų „Lituanica“ patyrė katastrofą. Lėktuvas sudužo Vokietijos teritorijoje, miške netoli Soldino miesto (dabar Lenkija), S. Darius ir S. Girėnas žuvo po daugiau nei 37 valandas trukusio skrydžio.

Herojiškas skrydis išgarsino abu lakūnus aviacijos pasaulyje, o lietuvių istorinėje atmintyje įsitvirtino kaip didvyriškas, tėvynės garbei atliktas žygdarbis, kurio šlovė neblėsta ir šiandien, praėjus 90 metų. S. Dariaus ir S. Girėno atminimas yra plačiai įamžintas, šalies piliečiams ir pasaulio lietuviams jie tapo vienais iškiliausių didvyrių, nepabūgusių vardan savo tėvynės rizikuoti gyvybėmis, Lietuvos istorijoje. Skridimo testamente patys lakūnai rašė: „Tad gi, šį savo skridimą skiriame ir aukojame Tau, Jaunoji Lietuva!“