2025-ieji Lietuvoje paskelbti Hugo Šojaus metais, minint šio iškilaus kultūros veikėjo palikimą. Norime Jums pristatyti unikalų archeologinį radinį – egiptietišką ušebtą, kuris šia ypatinga proga bus eksponuojamas daugelyje Lietuvos muziejų.

Šis senovės Egipto ušebtas – daugiau nei 3000 metų senumo archeologinis radinys, atspindintis egiptiečių tikėjimą pomirtiniu gyvenimu. Figūrėlė datuojama apie 1000 m. pr. Kr. ir priskiriama trečiojo tarpuvaldžio (1070–664 m. pr. Kr.) artefaktams. Manoma, kad ją keliaudamas po Egiptą įsigijo dvarininkas Hugo Šojus.

Ušebtas pagamintas iš fajanso – keraminės medžiagos, kuriai būdingas glazūruotas paviršius, suteikiantis melsvą ar žalsvą atspalvį. Šios figūrėlės taip pat galėjo būti gaminamos iš molio ar medžio. Ušebtas vaizduoja suvyniotą kaip mumiją žmogaus figūrą, sukryžiuotomis rankomis laikančią darbo įrankius – šluotelę ir krepšį.

Senovės egiptiečiai tikėjo, kad pomirtiniame gyvenime mirusieji turės atlikti įvairius darbus. Siekiant jiems padėti, į kapavietes buvo dedami ušebtai – simboliniai tarnai, kurie, kaip manyta, atgydavo magiškų užkeikimų pagalba ir dirbdavo vietoje savo šeimininko. Kartais jų skaičius siekdavo 365, kad kiekvienas galėtų dirbti po vieną dieną per metus.

Ant šio ušebto išlikę hieroglifiniai įrašai, kuriuose užrašytas mirusiojo vardas ir ritualiniai tekstai. Dažniausiai jie buvo paremti „Mirusiųjų knygos“  užkeikimais, užtikrinančiais, kad figūrėlė atliks savo paskirtį pomirtiniame pasaulyje.

Tai unikalus artefaktas Lietuvoje, suteikiantis vertingos informacijos apie senovės Egipto religiją, laidotuvių tradicijas ir materialinę kultūrą.