Septynerius metus į įvairius renginius ir veiklas visoje Lietuvoje kvietęs bendras muziejų projektas „Lietuvos muziejų kelias“ 2019 m. pradėjo antrąjį plėtros etapą – trimetę nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programą „Tėvynės ieškojimas“. Naująją „Lietuvos muziejų kelio“ programą įkvėpė Nobelio literatūros premijos laureatas ir Lietuvos garbės pilietis Česlovas Milošas (Czesław Miłosz) – vienas didžiųjų XX a. rašytojų, itin jautriai ir tauriai išreiškęs Tėvynės ieškojimo temą, savo kūryba pasauliui apibūdinęs Lietuvos kraštovaizdžius ir jo niekad nepalikusias gimtojo krašto dvasias. Naujoji programa „Tėvynės ieškojimas“ skiriama Lietuvos Respublikos atkūrimo 30-mečiui 2020 m. pažymėti.

„Lietuvos muziejų kelio“ 2019 m. renginių programa kvietė ieškoti Tėvynės per temos „Vandenų kultūrinė atmintis“ vaizdinius ir juos aktualizuojančias veiklas. 2020 m. siekiama pasižvalgyti nuo kalnų, kalvų, priekalnių, piliakalnių ir bokštų į erdves, į jų kultūrinį atminimą dailėje, muzikoje, folklore, fotografijose, kitose meno ir istorijos formose. Lankytojai kviečiami nuo Birutės kalno Palangoje žvelgti su Maironiu, nuo Juodojo kalno į Raigardo slėnį – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio akimis, nuo Aušrakalnio – Vinco Mykolaičio-Putino, nuo „Laimės žiburio“ kalvos – Jono Biliūno akimis. Antanas Baranauskas yra apdainavęs aukštąją Lietuvą: „Kalnai ant kalnų, ė ant tų kalnų kalnai ir maži kalneliai“ („Dainu dainelę“, 1857 m.). Šių aukštųjų kultūros topografijos erdvių aktualizavimui ir kultūriniam perskaitymui ir skiriamas 2020 m. „Lietuvos muziejų kelias“ (LMK).

Tradiciškai devintus metus vyksiantis LMK projektas turėjo prasidėti gegužės 18-ąją – Tarptautinę muziejų dieną, tačiau karantinas dėl koronaviruso Covid-19 pandemijos pakoregavo tiek LMK renginių programos turinį, tiek įgyvendinimo grafiką. Šiais metais LMK prasideda Valstybės dienos išvakarėse ir vyks tik nacionalinis projekto ciklas – 30 kultūrinių susitikimų ant garsiausių istorinių Lietuvos kalnų ir kalvų, turinčių išskirtinę kultūrinę reikšmę ir meninį įprasminimą. Siekiant lankytojų saugumo, renginiai organizuojami tik atvirose erdvėse ir, esant galimybei, tik savaitgaliais (penktadienį, šeštadienį, sekmadienį). Programa sudaryta pagal kultūros kelio logiką atitinkantį 30 objektų maršrutą. Daugiau kaip 40 kultūros ir gamtos paveldą puoselėjančių Lietuvos institucijų aktualizuos etninius pasakojimus, profesionaliojoje meno kūryboje slypinčius literatūros, dailės, muzikos, folkloro vaizdinius, atskleis įvairias istorijos detales ir kvies susitikti ant trisdešimties žymiausių Lietuvos kalvų, kalnų ir piliakalnių. Valstybės dienos išvakarėse kelionę pradėję Lietuvos širdyje Vilniuje ant Gedimino pilies kalno, ją tęsime kitose istorinėse Lietuvos sostinėse – Kernavėje, Trakuose ir Kaune. Toliau pagal susiformavusias tradicijas „Lietuvos muziejų kelias“ nusities per visus etnografinius regionus: aplankę Dzūkiją, suksime į Sūduvą, Mažąją Lietuvą, Žemaitiją ir Pasaulinės turizmo dienos išvakarėse, rugsėjo 25-ąją, kelias baigsis Aukštaitijoje muziejų bendruomenės sueiga prie Liudiškių kalvos ir Jono Biliūno „Laimės žiburio“.

Visų Lietuvos muziejų vardu kviečiu leistis į Tėvynės ieškojimus, plačiąja prasme pažįstant šalies kraštovaizdžius ir atrandant turtingus kultūrinius reginius.

Raimundas Balza
Lietuvos muziejų asociacijos vadovas, valdybos pirmininkas