Vieta: Trakų Pusiasalio pilies ir dominikonų vienuolyno kompleksas, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika, Trakų Salos pilis.

Šviesa kyla iš Gėrio, šviesa yra archetipinio Gėrio įvaizdis… ji suteikia mums visiems šventosios šviesos dalelę.

Po gotikinių pastatų žvaigždiniais skliautais, po krikščioniškosios ideologijos globos skraiste galima pamatyti to laikotarpio mokslą, politiką, meną, ne tik religiją.
Nors lietuviškoji Gotika buvo praktiška ir nuo pat pradžių išraiškinga – paženklinta inžinerinėmis inovacijomis ir simbolinių naujovių žygdarbiais, – ryškiausias gotikinės filosofijos aspektas yra tas, kaip ji įkūnija viduramžių laikotarpio krikščioniškosios energijos kulminaciją – energiją, viršijančią bet kurios kitos epochos energiją tiek dvasiniame, tiek pasaulietiniame gyvenime.
Šis pasauliečių veržlumas vertas ypatingo dėmesio, nes jis prieštaravo tam, kas buvo anksčiau. Pirmiausia, valdovų Vytauto Aleksandro ir Jogailos Vladislovo inicijuotas ir įgyvendintas Lietuvos žemių krikštas. Kova tarp buvusios tamsumos ir naujos šviesos paieškų. Filosofinės ir simbolinės, sakraliosios šviesos. Visa Gotikos esmė: tarp šviesos ir šešėlių, tarp sklindančio spindulio ir jo atspindžio, tarp valdančios niūrios askezės ir estetinių pajautų. Natūralią šviesą, atsispindinčią nuo raižytų skulptūrų paviršių ar sklindančią pro bažnyčių ir katedrų vitražus viduramžių teologai prilygino dieviškajai šviesai.
Viduramžių menas išmaniai išnaudojo šiuos šviesos efektus, kurie nuolat transformavo, modifikavo ir kūrė vaizdą ir vaizdinius. Trakų miesto gotikinio paveldo estetikoje galime atrasti visko – ramesni paviršiai ir modeliavimas didelėse, paprastose plokštumose, į kurias be sudėtingumo krenta šviesa, XIV–XVI amžiaus pradžią mums primenantys architektūros paminklų, išlaikančių romaninės kaligrafijos monumentalumą, spinduliuojantys vitražai, gotikinė tapyba ir freskos, meninės raiškos priemonėmis „cituojančios“ Šventąjį Raštą, žemiškąjį gyvenimą priešpastatančios dangiškajai istorijai.
Renginio dalyvius kviesime rinktis Trakų Pusiasalio pilies ir Dominikonų vienuolyno ansamblyje įsikūrusiame Trakų istorijos muziejuje. Čia visų, atvykusių iš artimų vietovių ar atkakusių iš tolimesnių Lietuvos kampelių lauks bičiulių pietūs. Drauge prie bendro stalo pastiprinę kūnus, keliausime dvasios maisto. Netoliese įsikūrusioje Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje bus aukojamos Šv. Mišios – už tuos, kurie jau už laiko ribos: už išėjusius Lietuvos muziejininkus, už pandemijos aukas, už mūsų kolegas, žuvusius ar dar atkakliai bekovojančius Ukrainos žemėje. Po mišių lauks pažintis su Vytauto Didžiojo funduotos bažnyčios bei joje saugomo stebuklais garsėjančio Dievo Motinos paveikslo istorija. Prisiminsime ir rašytojo plunksnos vertą praeities įvykį – a. a. monsinjoro Vytauto Pranciškaus Rūko sovietmečiu slėptus bazilikos lobius, Dievo Motinos atvaizdo apkaustus ir karūnas, – neįkainojamą lobio išsaugojimo ateities kartoms detektyvą.
Pasivaikščiosime po dar vieną Gotikos paminklą – Trakų Pusiasalio pilį, klausydami praeities pasakojimų užsuksime į Sakralinio meno ekspoziciją susipažinti su ten saugomais muziejaus artefaktais. Oficialiam vakaro susitikimui, 17.00 val. visų lauks Trakų Salos pilies Didžioji menė. Čia, po gotikiniais skliautais, suvienyti bendrų tikslų, bandysime peržengti būties mastelį – pasidalinsime mintimis ir įžvalgomis, klausysimės fortepijono muzikos bei atidarysime parodą „Ukraina: nepalaužiamos tautos dvasiniai lobiai“ iš Nacionalinio draustinio „Kyjivo Pečersko lavra“ rinkinių, kad per šią šviesą ir grožį pakiltume į būties skalės aukštesniąją padalą. Tuo pačiu agresoriaus užpultos šalies kolegoms parodydami palaikymą ir bendrystę, ir kad kultūra yra ne tik taikinys, bet ir stiprus saugantis skydas.
Tad toks projekto „Lietuvos muziejų kelias“ temos „Europos ženklai Lietuvoje: Gotika“ 2023 m. pradžios trakiečių įsivaizdavimas.
Kviečiame Jus visus Trakų gotikinį paveldą pamatyti radikaliai naujai, visapusiškai, pabandant išspręsti tokias sudėtingas istorines problemas, kaip oksimoroną „tamsos šviesa“.