Kultūros ministerijos finansuojama Muziejų veiklos skatinimo veiksmų plano įgyvendinimo ir finansavimo programa prisideda prie Lietuvos muziejų rinkinių praturtinimo vertingais, naujais objektais, papildančiais temines muziejų kolekcijas, tampančiais aktualių laikinųjų parodų  eksponatais. Trakų istorijos muziejus šios programos finansavimo dėka įsigijo du išskirtinės vertės istorinius objektus – lietuvišką karininkų špagą ir XIX a. Vilniaus auksakalio Mykolo Neviadomskio pagamintą mišių taurę (kieliką).

1. Lietuviška karininkų špaga – įsigyta vertybė, liudijanti svarbius mūšius

Muziejus įsigijo XX a. trečiajame dešimtmetyje Vokietijoje, WKC (Weyersberg, Kirschbaum & Cie) Solingeno firmoje, pagamintą lietuvišką karininkų špagą. Įmonės Weyersberg, Kirschbaum & Cie (WKC) Solingene istorija prasideda vėlyvaisiais viduramžiais, kai vieną pirmųjų tokio pobūdžio prekių ženklų kardams įregistravo garsus kalvis Johannes Wundes 1560 m.Tai vienas ilgiausiai iki šiol naudojamų prekių ženklų Solingene. XVI amžiuje Solingene jau buvo gerai išvystytas kardų kalvystės menas, o 1573 m. Solingeno burmistru tapo WKC įkūrėjų protėvis Wilhelmas Weyersbergas. Per tą laiką jau buvo sukurtas „Solingeno metodas“ – savotiškas gildijų organizuojamas darbo pasidalijimas. Pavyzdžiui, ašmenų kalimą, grūdinimą, šlifavimą ir poliravimą atliko ne tie patys darbuotojai, o griežtai atskirti. Dėl šios specializacijos Solingenas įgijo puikių duriamųjų ir kertamųjų šaltųjų ginklų ašmenų reputaciją net ankstyvuoju laikotarpiu. Ašmenų kokybė buvo tokia pripažinta, kad „Solingen“ pavadinimas tapo tarptautiniu mastu žinomu prekės ženklu. 1850 m. industrializacijos amžiuje Weyersbergų šeima Solingene tapo svarbiausiu šaltųjų ginklų ašmenų gamybos ir prekybos veikėju. 1933–1945 metais WKC kompanija turėjo ypač aukštos kokybės ginklų gamintojo reputaciją ir tapo svarbiausia kardų tiekėja Vokietijos kariuomenei. 1944 m. Antrojo pasaulinio karo metu WKC buvo Anglijos Solingeno bombardavimo taikinys, beveik visi pastatai ir mašinos buvo sunaikinti, gamyba galiausiai buvo sustabdyta.

Iki garsiosios įmonės uždarymo, jos klestėjimo laikotarpiu pagaminto istorinio ginklo ilgis – 97,2 cm, o jo 81,2 cm geležtė puošniai dekoruota ornamentais ir graviruotais svarbių mūšių pavadinimais bei datomis. Tarp jų – Durbės, Žalgirio, Klecko, Oršos ir Ulos mūšiai.

Ši špaga simbolizuoja Lietuvos kariuomenės tarpukario istoriją. Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms, karininkai dalyvaudavo įvairiuose visuomenės renginiuose ir paraduose, kur privalėjo dėvėti paradines uniformas. Tam, kad būtų užtikrintas tinkamas Lietuvos kariuomenės reprezentavimas, buvo sukurti nauji paradiniai kardai, pagaminti Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Tarp jų – ir ši špaga, kurios geležtėje įamžinti Lietuvos kariuomenės laimėti mūšiai.

Įsigytas eksponatas papildė muziejaus ginklų rinkinį ir bus eksponuojamas parodoje, skirtoje Žalgirio mūšio paminėjimui.

2. Mišių taurė – išskirtinis sakralinio meno pavyzdys

Muziejus taip pat įsigijo XIX a. pabaigoje Vilniaus auksakalio Mykolo Neviadomskio (1887–1915) pagamintą mišių taurę. Ši sidabro taurė, kurios praba – 84, išsiskiria paauksuotomis detalėmis, sudėtingais ornamentais ir meistrišku atlikimu. Taurės aukštis – 23 cm, svoris – 450,7 g. Ant jos išgraviruota dedikacija: „Memento pro anima Petri Sidorowicz Anno 1895“.

Mykolas Neviadomskis buvo vienas žymiausių Vilniaus auksakalių, garsėjęs sudėtingais dekoratyviniais elementais, tautiniais raštais ir religiniais simboliais dekoruotais sidabrakalystės dirbiniais. Jo kūriniai dažnai puošdavo bažnyčias ar pasiturinčių Lietuvos bajorų namus.

Ši mišių taurė papildė Trakų istorijos muziejaus lituanistinio sidabro rinkinį ir netrukus bus eksponuojama Sakralinio meno ekspozicijos lobyne.

Šių vertingų eksponatų įsigijimas praturtino Trakų istorijos muziejaus kolekciją ir suteikė galimybę lankytojams susipažinti su Lietuvos istorija, kariniu paveldu bei sakralinio meno tradicijomis. Kultūros ministerijos finansuojama programa prisideda prie unikalių kultūros paveldo objektų išsaugojimo ir jų prieinamumo visuomenei įgalinimo, taip stiprinant lietuviškąją tapatybę ir istorinę atmintį.