trakų 
istorijos 
muziejus

Trakai, 2023 m. sausio 27 d.

Trakų Salos pilis

Maloniai kviečiame Jus vasario 2 d. 18 val. į parodos atidarymą ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOS ŠLOVĖ. VAIVADIJŲ BAJORŲ UNIFORMINIS KOSTIUMAS

CHWAŁA RZECZYPOSPOLITEJ. WOJEWÓDZKI MUNDUR SZLACHECKI

Paroda veiks nuo 2023 vasario 2 dienos iki 2023 m. kovo 02 d. Trakų Salos pilies parodų erdvėse bei Didžiojoje menėje.

Šiuolaikinis Europos pilietis tapatinasi su Vakarų, šiandien dominuojančių tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, tradicijomis ir kultūra. Šios parodos tikslas – parodyti primirštą platesnę Abiejų Tautų Respublikos (ATR) kultūrinio–istorinio paveldo perspektyvą. ATR išplėtė savo įtaką toli už vakarinių ir rytinių Europos sienų ir savo gyvavimo laikotarpiu absorbavo vertingiausius skirtingų tautų kultūrinio paveldo elementus.

Pristatomoje parodoje bus eksponuojami manekenai, aprengti Abiejų Tautų Respublikos kostiumais.. Kiekvienas kostiumas skirtingas, tačiau jų visuma atspindi išsamų vaizdą apie istorinės aprangos, susijusios su to laikmečio Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmais ir dvarais, turtingumą. Parodoje taip pat bus eksponuojami dvaro interjero elementai, gobelenai, Slucko diržai.

Parodos globėjai: Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Lenkijos Respublikos Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Organizatorius – fondas ARS LONGA

Partneriai: Trakų istorijos muziejus, Abiejų Tautų Respublikos bajorų sąjunga

Parodą remia: Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija, Lenkijos institutas Vilniuje

Kviečiame –

2023 m. vasario 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. į Trakų Salos pilį (Karaimų g. 43C, Trakai)

Nemokamai.

Parengė: Kristina Stankevičienė, Kultūrinės veiklos skyriaus vedėja

El. p. kristina.stankeviciene@trakaimuziejus.lt

Tel. nr. +370 690 90045

Šiandien Ukraina kovoja už savo laisvę!

Nuo š. m. lapkričio 17 d. Trakų Salos pilies prieigose bus galima išvysti talentingų Ukrainos vaikų, tarptautinio forumo „Auksinis molbertas“ dalyvių, įsijungusių į kovą projekte „Taikos estafetė“, parodą „Angelai“. Tai meninis projektas, tapęs Ukrainos kovos, gėrio, pergalės ir šviesos simboliu. Parodą sudaro Lvivo vaikų galerijos ir jos partnerių - Edukacijos ir estetikos komplekso „Meno mokykla“ (Chersonas, Julija Slipich), Vaikų studijos „Bitės“ (Lvivas, Natalia Flyak), Liaudies meno studijos (Lvivas, Vira Tarasenko) – kolekcijos.

„Taikos estafetė“ buvo pradėta Lvivo srityje - remiama Lvivo srities karinės administracijos, globojama labdaros fondo Lvivo vaikų galerijos (Lvivas, Ukraina), forumo įkūrėjos ir iniciatorės Olgos Mykhailiuk, aktyviai bendradarbiaujant su šio fondo garbės nariu Sergii Grichanok (Menų licėjus 133, Charkivas) ir Chersono meno mokyklos direktore Julija Slipich. Šis meninis projektas greitai pasklido įvairiose pasaulio šalyse, o emocija trykštantiems pasaulio vaikų meniniams vaizdams vertimo nereikia - jie išreiškiami nuoširdžiais jausmais, mintimis ir svajonėmis apie taikią Ukrainos ir visos žmonijos ateitį.

Įkvepiantis pavyzdys: prie „Taikos estafetės“ prisijungė ne tik vaikai iš daugiau nei 20 pasaulio šalių, bet ir įvairūs labdaros fondai, viešosios įstaigos, rūpestingi savanoriai ir daugybė kitų,  kurie padeda rengti Ukrainos vaikų unikalias parodas savo šalyse. Parodos eksponuojamos atvirose erdvėse esančiuose reklaminiuose stenduose, administraciniuose pastatuose, įvairiose galerijose, muziejuose ir kitose viešosiose erdvėse. Ukrainoje ,,Taikos estafetė“ pristatoma dvejose parodose: pačioje Lvivo širdyje (atviroje erdvėje) ir Lvivo Andrii Sheptytskyi vardo nacionaliniame muziejuje. Atskiros rinkinių ekspozicijos buvo eksponuojamos Slovakijos, Čekijos, Bulgarijos, Turkijos, Norvegijos, Japonijos, Taivano, Latvijos, Austrijos, Lenkijos, Vengrijos, Italijos, Šveicarijos, Graikijos, Izraelio, JAV, Kanados ir net Antarktidos institucijose. Džiugu, jog tarptautinio forumo „Auksinis molbertas“ partnerių ratas plečiasi ir ,,Taikos estafetę“ priimta Lietuva - Trakų istorijos muziejus didžiuojasi draugyste ir bendradarbiavimu su Ukraina bei įsijungia ir skleidžia ,,Taikos estafetę“ Žemėje!

Parodos ekspoziciją organizuoja Trakų istorijos muziejus.

Parodą galima aplankyti bet kuriuo metu Trakų Salos pilies prieigose (Karaimų g. 43C, Trakai)

Daugiau informacijos:

Olga Mykhailiuk – organizacinio komiteto vadovė, Taikos estafetės forumo įkūrėja (mob., viber: +38067 84 39 767; paštas: mihajluk@gmail.com)

Sergii Grichanok - organizacinio komiteto narys, Taikos estafetės forumo žiuri pirmininkas („Viber“, „WhatsApp“, „Telegram“: +38 097 65 47 109; paštas: serjgrey@gmail.com)

Pranešimą parengė:

Kristina Stankevičienė, TIM kultūrinės veiklos skyriaus vedėja

El. p. kristina.stankeviciene@trakaimuziejus.lt Tel. nr. +370 690 90045

Trakų istorijos muziejaus rengiami tarptautiniai ekslibrisų konkursai jau turi savo nuolatinių dalyvių ir gerbėjų ratą. Pasikeitusio gyvenimo realybė dėl prasidėjusios pandemijos, ovėliau – agresoriaus karo veiksmai Ukrainoje buvo tik dar vienas iššūkis: nenuleisti rankųir su dar didesniu užsispyrimu eiti tikslo link. Tai, kad kiekvienais metais dalyvių (tiek profesionalių menininkų, tiek jaunųjų savo meninio kelio dar beieškančių kūrėjų) gretos gausėja, mums tik dar kartą liudija, jog kultūros profesionalai visus dabarties iššūkius moka ir gali paversti naujomis galimybėmis.
Pastarojo konkurso pavadinimas „Lietuviškoji gotika: Trakų estetikos ir fenomeno refleksijos“ atskleidžia viduramžių meno esmę tarp šviesos ir šešėlių, tarp sklindančio spindulio ir jo atspindžio, tarp valdančios niūrios askezės ir estetinių pajautų. Natūralią šviesą, atsispindinčią nuo raižytų skulptūrų paviršių ar sklindančią pro bažnyčių ir katedrų vitražus, viduramžių teologai prilygino dieviškajai šviesai.
Viduramžių menas išmaniai išnaudojo šiuos šviesos efektus, kuriais nuolat transformavo, modifikavo ir kūrė vaizdą bei vaizdinius. Perfrazuojant iškilųjį prancūzų meno istoriką Henrį Fociloną (1881–1943), gotikos meno tvariniai yra subtilus gilaus šešėlio tinklelis, glaudus ir ištisinis, kuriame ornamento ir atvaizdo labirintas glaudžiasi prie akmens luito... Trakų miesto gotikinio paveldo estetikoje galime atrasti visko: ramesni paviršiai ir modeliavimas didelėse paprastose plokštumose, ant kurių lengvai krenta šviesa, XIV–XVI amžiaus pradžią mums primenantys architektūros paminklų, išlaikančių romaninės kaligrafijos monumentalumą, spinduliuojantys vitražai, gotikinė tapyba ir freskos, meninės raiškos priemonėmis „cituojančios“ Šventąjį Raštą, žemiškąjį gyvenimą priešpriešinančios dangiškajai istorijai. Tai kvietimas menininkams pasidalinti ekslibrisuose įkūnijamais apmąstymais apie lietuviškąją gotiką kaip viduramžių Lietuvos „modernizmą“. Kai tampa aišku, kad pateiktame visiems įprastame interpretaciniame modelyje (ar kriterijų rinkinyje) yra nepašalinamų prieštaravimų ir jis nepajėgus išspręsti tam tikrų įsisenėjusių problemų, ateina laikas naujai paradigmai – atsikratyti stereotipų, formuojančių gerai žinomo gotikos stiliaus problemą. Provokuojame tinkamai apibrėžta ir suprantama paradigma, suteikiančia daug privalumų kūrybinei erdvei – nuo aprašomosios, ikonografinės, komponentinės ir formalios analizės iki socialinės, filosofinės, intelektualinės ir kontekstinės integracijos. Kviečiame į Lietuvos gotikinį paveldą pažvelgti visiškai naujai, visapusiškai, pabandyti išspręsti tokias sudėtingas istorines
problemas kaip oksimoroną „tamsos šviesa“.
Konkurso dalyviai (ypač pelnę visuotines vertinimo komisijos simpatijas) džiugino ir maloniai stebino gilesnėmis temos studijomis, neapsiribojo dažniausiai naudojamų simbolių kalba, ieškojo savito, unikalaus Trakų estetikos bylojimo, atsiremdami į viduramžių epochos pamatą ir atspindėdami tą tik Trakams būdingą išskirtinumą gilių asmeninių apmąstymų ir meninės raiškos formų veidrodyje. Kiekvienas ekslibrisas mums svarbus ne tik savo materialiąja forma ir išliekamąja verte, bet ir kūrybinio proceso metu dalyvių patirtais išgyvenimais, ir filosofinėmis pajautomis. Supratome, kad konkurso tema – lyg sudėtingas algoritmas, kurį visi sprendė savaip, ieškodami savųjų įminimo metodų ir būdų. Ir visi kūrėjai gavo skirtingus, bet teisingus atsakymus.
Tie atsakymai – sukurtos mažosios grafikos estetinės refleksijos – iliustruoja katalogo puslapius, jos virs keliaujančiomis parodomis, kurios lyg viduramžių piligrimai žygiuos, klajos po visą Lietuvą. Tikėtina, kad jų kelias vingiuos ir svetur. Trakuose esančio paveldo klodų savotiškas gotikinis santūrus didingumas lai tampa šviesoje besimaudančio gyvenimo įvaizdžio atspindžiu. Per šiam konkursui dalyvių sukurtus meno kūrinius galime pažvelgti į miesto, švenčiančio 700-ąją sukaktį,estetinį fenomeną, o gotikos epochos kūrybiškumo įvairovė ir originalumas, įkūnytas praeities kartų
sukurtuose šedevruose, tegu daro juos XXI amžiaus modernaus kūrėjo nuolatiniu įkvėpimo, atgaivos šaltiniu akims ir dvasiai

Trakai, 2022 m. rugsėjo 27 d.

Trakų Salos pilyje atidaroma Savicko dailės mokyklos tapybos darbų paroda „Serajos Šapšalo pleneras“, skirtas Lietuvos karaimų metams paminėti.

Rugsėjo 29 d., ketvirtadienį, 16.00 val. Trakų Salos pilies parodų erdvėse atidaroma Savicko dailės mokyklos mokinių tapybos darbų paroda, kuri dedikuojama vienam ryškiausių karaimų istorijos ir kultūros asmenybių – Hadži Seraja Chanui Šapšalui (1873–1961).

Hadži Seraja Chanas Šapšalas– orientalistas, tiurkologas, karaimų tautos muziejaus įkūrėjas, dvasinis ir pasaulietinis karaimų tautos vadovas. Gimė 1873 m. Bachčisarajuje (Krymas). 1899 m. baigė Sankt Peterburgo universiteto Rytų kalbų fakultetą. 1901–1908 m. dėstė Tebrize, 1909–1915 m. – Sankt Peterburgo universitete. 1915 m. S. Šapšalas buvo išrinktas Taurijos (Krymas) hachanu (aukščiausiuoju karaimų dvasininku), 1919-aisiais emigravo į Turkiją. 1916 m. Eupatorijoje įsteigė karaimų biblioteką-muziejų, moterų globos namus, ambulatoriją. 1927–1945 m. – Lietuvos ir Lenkijos karaimų religinis ir dvasinis vadovas (hachanas). 1930–1939 m. dėstė turkų kalbą Vilniaus aukštojoje politikos mokslų mokykloje, 1932 m. su kitais bendraminčiais įkūrė Karaimų istorijos ir literatūros bičiulių draugiją. 1941–1951 m. – Karaimų istorinio etnografinio muziejaus Vilniuje direktorius. Nuo 1947-ųjų dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute. Mirė Vilniuje 1961 m. lapkričio 18 d. Palaidotas Vilniaus karaimų kapinėse.

Daugiau nei 60 metų dirbdamas mokslinį darbą, parašė virš 100 darbų istorijos, numizmatikos, literatūros, folkloro ir tiurkų bei karaimų kalbų temomis. Vienu vertingiausiu laikomas S. Šapšalo drauge su Maskvos ir Varšuvos tiurkologais atliktas darbas – Karaimų-rusų-lenkų kalbų žodynas (išleistas Maskvoje 1974 m.). Dalis S. Šapšalo surinktos kolekcijos yra saugoma Trakų istorijos, Lietuvos nacionalinio, Lietuvos nacionalinio dailės muziejų rinkiniuose, Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje, Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriuje - sudaro atskirą Serajos Šapšalo fondą.

Šiuo metu su skaitmeniniais eksponatų vaizdais galima susipažinti Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS). Unikali Lietuvoje ekspozicija, plačiai pasakojanti apie karaimų tautos istoriją, papročius, buitį, vėl laukia naujo atgimimo – Trakų istorijos muziejus parengė techninį ekspozicijos modernizavimo projektą. Apie ilgametę karaimų tautos istoriją, kultūrą ir tradicijas bus kalbama naujųjų technologijų kalba. Tikimasi, kad pritaikius šiuolaikiškus, išmaniuosius sprendimus atsinaujinęs Serajos Šapšalo karaimų tautos muziejus netolimoje ateityje taps patrauklia edukacine erdve naujoms kultūrinėms patirtims.

Minint Lietuvos karaimų metus devintasis Savicko dailės mokyklos tapybos pleneras pašvęstas Trakams, kurie nuo pat Vytauto Didžiojo laikų yra karaimų tautos širdis. Devynias dienas (06. 18 – 06. 26) keturiolika įvairių profesijų žmonių, studijavusių tapybą Savicko dailės mokykloje, drobėse įamžino Trakų istorinį kultūrinį paveldą, kuris siejamas ir su karaimų tauta. Tai suteikė ne tik daug džiaugsmo, naujų patirčių, bet ir vertė tinkamai perteikti išmoktus dailės gebėjimus, reikšti savo jausmus bei pastebėjimus.

Parodą galima apžiūrėti:

Rugsėjo mėn. pirmadieniais – sekmadieniais, 10.00–19.00 val.

Spalio mėn. antradieniais, 12.00-18.00 val.;trečiadieniais – sekmadieniais 10.00–18.00 val.

Paroda veiks nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. spalio 10 d.

Parengė: Kristina Stankevičienė, TIM kultūrinės veiklos skyriaus vedėja

El. p. kristina.stankeviciene@trakaimuziejus.lt

Š. m. rugsėjo 8 d. 16.00 val., iškilmingai švenčiant Trakų 700-ąjįjubiliejų, Trakų istorijos muziejaus Sakralinio meno ekspozicijoje (Trakų Pusiasalio pilies teritorijoje esančioje Dominikonų vienuolyno koplyčioje) atidaromajungtinė autorinių Biblijos įrišų paroda „Biblija knygrišio rankose: džiaugsmas sielai, grožis akims“. Parodoje – per šimtmečius kintantys, bet išliekantys įrišai, atspindintys knygrišystės tradicijas ir jų tęstinumą.

Kaip gyventume šiandien, jei protėviai nebūtų išradę rašto, ir kaip raštas tarnautų kartai po kartos, jeigu jo nesaugotų kruopščiai įrišti knygos puslapiai, neglobotų meistro pagamintas viršelis? O ypatingas dėmesys – Biblijai, klojusiai Vakarų civilizacijos pamatą. Biblijos vertybės, skelbiamos tikinčiųjų bendruomenėse, atsispindėjo įstatymuose, mene, architektūroje, drąsino ir įkvėpė keliautojus, išradėjus, filantropus. Pagarba Biblijos žiniai, siekiant pabrėžti jos svarbą, taurumą ir vertę, diktavo ir knygrišystės amato bei meno kryptis: kuriant viršelius, dekoruojant juos apkaustais, sagtimis, įspaudais ir kitomis detalėmis.

Parodoje išvysime unikalius XIX–XX a. pr. istorinius įrišus, saugomus Trakų istorijos muziejaus rinkiniuose ir Lietuvos Biblijos draugijos kolekcijose. Intriguos minėtos draugijos kaupiamų, saugomų ir kaskart papildomų bei viešinamų Vilniaus knygrišių gildijos narių autoriniai įrišai. Pristatoma autorinių Biblijos įrišų kolekcija apjungs tiek knygos restauratorių istorines žinias bei praktinius įgūdžius, tiek dailininkų odininkų ir menotyrininkų kūrybinį polėkį.

Parodą papildys unikalus, retam matytas eksponatas, kurį kolegiškai skolina Kėdainių krašto muziejus, - nežinomo XV a. pab. dailininko polichromuota medinė skulptūra „Šventas Jonas Krikštytojas“. Į Kėdainių kraštotyros muziejų kūrinys pateko iš Labūnavos kapinių koplyčios. Skulptūra yra 112 cm aukščio, išdrožta iš vieno liepos medžio gabalo. Greičiausiai, ji buvo skirta altoriui, nes tik vaizdinė pusė buvo modeliuota, polichromuota ir auksuota.

Švento Jono Krikštytojo galva yra ir Trakų miesto heraldinis, herbinis simbolis. O pati paroda simboliškai įkurdinta nuolat veikiančioje Dominikonų vienuolyno ekspozicijoje, kurioje lankytojams siūloma susipažinti su praeities ne tik kultūrine, menine, istorine verte, bet ir sakralinę bei dvasinę kolektyvinės atminties dalį pristatančiais artefaktais.

Rengėjai: Trakų istorijos muziejus, Lietuvos Biblijos draugija, Vilniaus knygrišių gildija, Kėdainių krašto muziejus.

Parodos atidarymas – 2022 m. rugsėjo 8 dieną, ketvirtadienį, 16.00 val., Trakų istorijos muziejaus Sakralinio meno ekspozicijoje (Kęstučio g. 4, Trakai). 

Parodą galima apžiūrėti  trečiadieniais – sekmadieniais, 10.00–18.00 val.

Paroda veiks iki 2022 m. spalio 9 d.

Trakų Salos pilyje - marmuruoto popieriaus paroda „Akmuo, popierius ir vanduo: marmuravimo menas knygose“

Nuo š. m. rugpjūčio 25 d. Trakų istorijos muziejus ir Vilniaus knygrišių gildija kviečia senosios kultūros mylėtojus į pažintį su viena seniausių popieriaus dekoravimo rūšių, aplankant spalvomis raibuliuojančią parodą „Akmuo, popierius ir vanduo: marmuravimo menas knygose“, kurioje pristatoma istorinė popieriaus marmuravimo technika ir jos pavydžiai istorinėse bei šiuolaikinėse rankų darbo knygose.

Popieriaus marmuravimas yra įvairialypė dekoravimo meno rūšis, atkeliavusi iš Tolimųjų Rytų ir Europą pasiekusi XVII a., išsiskirianti iš kitų itin puošnia, paslaptinga dekoravimo technika. Žinioms apie marmuravimo priemonių receptūras ėmus sklisti plačiau, senajame žemyne susiformavo atskiri marmuruotojų cechai, kurdavę popierių, skirtą puošti žmogų supančią aplinką: juo būdavo išmušamos dėžutės, dėklai, kambarių sienos.

Sėkmingiausiai šis spalvingas popierius prigijo knygų puošyboje: juo dažnai puošiami knygų priešlapiai, viršeliai, dekoruojami knygų bloko kraštai. Dalis knygrišių popierių knygoms marmuruoja patys, tačiau dažniausiai šią sudėtingą techniką įvaldyti geba specialiai tuo užsiimantys amatininkai ir menininkai – popieriaus marmuruotojai.

Parodoje bus galima išvysti ypatingą Trakų istorijos muziejaus eksponatą – knygą-slėptuvę, kurioje aptiktas marmuruotas popierius būdingas XVIII a. Taip pat bus galima pasigerėti šia technika išmargintomis Vilniaus knygrišių gildijos narių įrištomis rankų darbo knygomis. Nemažą eksponatų dalį sudarys profesionalios popieriaus marmuruotojos Aušros Lazauskienės darbai.

Unikalioje parodoje žavės ne tik marmuruoto popieriaus spalvingumas, bet ir hipnotizuojantis raštų neįprastumas. Kiekvienam iš jų sukurti reikalingi saviti įgūdžiai – nuo dažų paruošimo iki marmuruoto popieriaus lakšto paruošimo naudojimui. Daugumai tokių raštų Europos marmuruotojai suteikė egzotiškus pavadinimus, nurodančius jų ryšį su gamtoje paplitusiais margais uolienų ir gyvūnų kailių motyvais.

Kokie dar ypatingi raštai išgaunami šia technika, kaip juos naudojant būdavo puošiami įvairūs objektai bei kokios dar istorijos lydi šį dekoravimo būdą, sužinosite apsilankę parodoje.

Parodą organizuoja Trakų istorijos muziejus ir Vilniaus knygrišių gildija. Pastaroji – knygrišius, knygų restauratorius ir knygos meno atstovus vienijanti organizacija, veikianti nuo 2003 m. ir savo veiklą simboliškai siejanti su XVII a. minimu Vilniaus knygrišių cechu. Gildijos veiklos tikslai – plėtoti, skleisti ir populiarinti žinias apie istorinę ir šiuolaikinę rankų darbo knygrišystę bei supažindinti su įvairialypiu knygos meno pasauliu.

Paroda veiks nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d.

Parodą galima apžiūrėti Trakų Salos pilyje (Karaimų g. 43C, Trakai) pirmadieniais – sekmadieniais, 10.00–19.00 val.

Parengė: Ieva Rusteikaitė, Vilniaus knygrišių gildija

Kristina Stankevičienė, TIM kultūrinės veiklos skyriaus vedėja

El. p. kristina.stankeviciene@trakaimuziejus.lt

Tel. nr. +370 690 90045

 Daugiau informacijos:

Vilniaus knygrišių gildija

Aušra Lazauskienė Marbled Paper

trakų 
istorijos muziejus

darbo laikas

Kovas, balandis,
spalis, lapkritis
II-VII 10:00 – 18:00 val.

Gegužė – rugsėjis
I – VII 10:00 – 19:00 val.

Gruodis – vasaris
III – VII 10:00 – 18:00 val.

kontaktai

Tel:+370 528 55297
Įmonės kodas: 190757189
Kęstučio g. 4
Trakai, LT – 21104

sprendimas

© 2020 Trakų istorijos muziejus
Privatumo politika