1918 m. gruodžio 5 d. Lietuvoje.prasidėjo Antrojo pėstininkų pulko formavimas. 1919 m. birželio 15d. 1-asis dalinio batalionas buvo atskirtas nuo pulko ir pavadintas Atskiruoju Marijampolės batalionu. Lapkričio 20 d. batalionas tapo Šeštuoju pėstininkų pulku, o lapkričio 5 d. jam buvo suteiktas Pilėnų kunigaikščio Margio vardas. 1919 m. Atskirasis Marijampolės batalionas dalyvavo kariniuose veiksmuose prieš raudonarmiečius ir bermontininkus. Performuotas į Šeštąjį pėstininkų pulką, dalinys buvo perkeltas į Dauguvos frontą. 1920 m. rudenį pulkas kovėsi su lenkų pajėgomis, įskaitant „sukilusią“ lenkų generolo majoro Liucijano Želigovskio grupuotę. Pasibaigus aktyviems kariniams veiksmams, dalinys saugojo neutraliąją zoną tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybių (1922 m. pabaigos duomenimis, „margiečiai“ gynė 40 km ilgio neutraliosios linijos ruožą). Dalinys taip pat dalyvavo 1923 m. kautynėse su lenkais dėl Valkininkų-Rūdiškių geležinkelio ruožo. Už drąsą ir pasiaukojimą Nepriklausomybės kovose 26 pulko karininkai buvo apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordinu, o 155 viršilos, puskarininkiai, grandiniai ir eiliniai – Vyčio Kryžiumi.

Parodos „Kovose už Tėvynę“ lankytojams yra pateikiamos fotonuotraukos, atvaizduojančios Šeštojo pulko karių kasdienį gyvenimą bei dalyvavimą kariniuose veiksmuose 1920–1923 metais. Parodos pagrindą sudaro nuotraukos, parodančios „margiečius“ kovose su Lietuvos valstybės priešais bei iliustruojančios dalinio karių buitį fronto ir demarkacinės linijos apsaugos sąlygomis. Nemažai dėmesio yra skiriama „margiečių“ naudojamų ginklų ir transporto priemonių pavyzdžiams. Kai kuriose nuotraukose užfiksuotos situacijos aiškiai byloja apie aktualiausias problemas, kurias teko spręsti Lietuvos karinei vadovybei. Viena jų – aukšto lygio šauktinių neraštingumas – analfabetų gausa darė neigiamą įtaką karinio mokymo rezultatams, todėl pulke buvo vykdomas intensyvus auklėjimas ir kultūrinis darbas (vienoje iš fotonuotraukų yra užfiksuoti skaityti ir rašyti mokomi neraštingi kariai). Svarbus buvo ir dalinio aprūpinimo maistu klausimas: dalis pulko kareivių tarnybos metu privalėjo vykdyti ūkinius darbus (viena fotografijų vaizduoja „margiečius“, ganančius karvių bandą prie demarkacinės linijos su Lenkija). Lietuvos karinė vadovybė taip pat reguliariai rengė patikrinimus ir manevrus, stengėsi užtikrinti karių budrumą bei reikiamą koncentracijos lygį.

Parodos eksponatai atskleidžia ir šiek tiek kitokius karių gyvenimo aspektus – aktyvų dalyvavimą religinėse apeigose ir valstybinėms šventėms skirtuose renginiuose, laisvalaikį, bendravimą su civiliais gyventojais.

Kaip ir kitiems nepriklausomos Lietuvos kariuomenės daliniams, Šeštajam pulkui teko formuotis ir veikti itin sunkiomis sąlygomis, bet, kad ir kokių būta sunkumų, „margiečiai“ garbingai vykdė savo pašaukimo pareigas ir labai prisidėjo prie Lietuvos pergalės Nepriklausomybės kovose.