Trakų Pusiasalio pilis

Lietuvių tautinio atgimimo istorijoje knygnešių laikotarpis laikomas vienu ryškiausių pasipriešinimo rusifikacijai etapų. Spaudos draudimo metais lietuviška knyga ir laikraštis tapo ne tik kultūros išsaugojimo, bet ir tautinės savimonės ugdymo priemone. Šiame judėjime svarbus vaidmuo teko ne tik žymiausiems tautinio atgimimo veikėjams, bet ir liaudies inteligentams, kurie organizavo spaudos leidimą, gabenimą ir platinimą. Vienas tokių žmonių buvo Petras Mikolainis – knygnešys, leidėjas, publicistas, redaktorius ir vadovėlių autorius.
Petras Mikolainis gimė 1868 m. gegužės 26 d. Čižiškių kaime, Vištyčio valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Jo
tėvas buvo šviesus ir gerbiamas žmogus, pats išmokęs sūnų skaityti ir rašyti lietuviškai. Dar vaikystėje Petras augo aplinkoje, kurioje knyga buvo vertinama kaip svarbi švietimo ir tautinio sąmoningumo priemonė. Jis anksti pradėjo mokyti kitus vaikus, o vėliau lankė Vištyčio pradžios mokyklą. Nors aukštesnio formaliojo išsilavinimo neįgijo, Mikolainis tapo vienu aktyviausių savo meto lietuviškos spaudos darbuotojų.
Spaudos draudimo metais pasienio kraštuose klostėsi ypatinga aplinka: čia per sieną buvo gabenamos ne tik įvairios prekės, bet ir lietuviškos maldaknygės, laikraščiai, knygos. Dar būdamas jaunas, Mikolainis įsitraukė į šią veiklą. Jis gabeno spaudą iš Prūsijos, platino ją Lietuvoje, kūrė ryšius su kitais knygnešiais, kunigais, platintojais. Jo veikla buvo susijusi su Vištyčio, Gražiškių, Kalvarijos apylinkėmis, kur formavosi vienas svarbiausių spaudos gabenimo tinklų. Mikolainis bendradarbiavo su kunigu Adomu Grinevičiumi, palaikė ryšius su Martynu Jankumi, vėliau artimai bendravo su Vincu Kudirka.
Ypač svarbu tai, kad Mikolainis neapsiribojo vien knygų nešimu. Jis buvo ir sumanus organizatorius: rūpinosi spaudos sandėliavimu, gabenimo keliais, siuntimu į įvairias Lietuvos vietas ir už jos ribų. Jo dėka lietuviški leidiniai pasiekdavo ne tik Suvalkiją ar Vilnių, bet ir Peterburgą, Rygą, Mintaują, net užsienyje gyvenusius lietuvių veikėjus. Jis aktyviai prisidėjo prie laikraščio „Varpas“ platinimo ir leidybos, o 1894–1895 m. buvo visų varpininkų leidinių atsakingasis leidėjas. Jo pastangomis leidyba buvo tvarkoma be nuostolių, o lietuviškos spaudos sklaida tapo dar geriau organizuota.
1891 m. Mikolainis apsigyveno Tilžėje. Čia, norėdamas išvengti persekiojimo, jis naudojosi kito asmens tapatybe ir gyveno Motiejaus Noveskio vardu. Ši pavardė tapo svarbia jo veiklos dalimi: ja jis naudojosi leidyboje, prekyboje, susirašinėjime. Tilžėje Mikolainis įsteigė lietuviškų knygų ir laikraščių sandėlį-parduotuvę, iš kurio spauda buvo platinama tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jis taip pat sudarė knygų katalogus, rinko duomenis apie lietuviškus leidinius ir buvo vienas pirmųjų, pradėjusių sistemingiau klasifi kuoti lietuviškas knygas pagal turinį.
Mikolainio veikla reikšminga ir leidybos istorijai. Per kelerius metus jis išleido dešimtis pasaulietinio turinio knygų – vadovėlių, švietėjiškų leidinių, kalendorių. Dalis jų buvo parašyta jo paties. Jis taip pat bendradarbiavo spaudoje kaip publicistas, rašė į lietuviškus laikraščius, redagavo leidinius. Tokia daugialypė veikla rodo, kad Mikolainis buvo ne tik knygnešys siaurąja prasme, bet ir aktyvus lietuvių kultūros kūrėjas.
Vėliau, persekiojamas valdžios ir susidūręs su nesutarimais leidybos aplinkoje, 1895 m. Mikolainis išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten tęsė darbą lietuvių spaudoje ir visuomeninėje veikloje. Vis dėlto svarbiausias jo gyvenimo ir veiklos laikotarpis liko susijęs su spaudos draudimo metais, kai jo pastangos prisidėjo prie lietuviško žodžio išsaugojimo ir tautinės savimonės stiprinimo.
Petras Mikolainis pagrįstai laikomas vienu žymesnių knygnešystės epochos veikėjų. Jo gyvenimas atskleidžia,kad knygnešystė buvo ne vien slaptas knygų gabenimas, bet ir platus kultūrinis, organizacinis bei politinis darbas.
Parodoje pristatomi Mikolainio laiškai, atsiminimai ir kiti dokumentai leidžia geriau pažinti šį sudėtingą laikotarpį, jo dalyvių ryžtą ir lietuviškos spaudos reikšmę tautinio atgimimo istorijoje.