trakų 
istorijos 
muziejus
Parodos

Paroda „Tampi amžinai atsakingas už tą, kurį prisijaukinai“

Paroda „Tampi amžinai atsakingas už tą, kurį prisijaukinai“


Trakai, 2022 m. gegužės 12 d.


Trakų Salos pilyje atidaroma paroda „Tampi amžinai atsakingas už tą, kurį prisijaukinai“, skirta Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtiems Gyvūnų gerovės metams.
Nuo seniausių laikų, žmogus ir gamta, kartu su joje gyvenančia gyvūnija, yra neatsiejami vienas nuo kito: kaip vaizduojamosios ir taikomosios dailės objektai siužetuose persipynę tarpusavyje įvairiose žmogaus gyvenimo srityse. Iš mezolito ir neolito laikotarpio gyvenviečių ir kapinynų surinktos gana gausios žvėrį arba žmogų vaizduojančių skulptūrų iš kaulo, rago, kalkakmenio, gintaro, degto molio kolekcijos. Ant uolų Pietų Prancūzijoje ir Italijoje išlikę pirmykščių žmonių atvaizduoti elniai, jaučiai, ožiai ir kiti gyvūnai – šiems piešiniams apie 30-40 tūkstančių metų.
Apžvelgiant akmens amžiaus dailės visumą, galima suprasti, kad tuo metu žmonės vaizdavo jiems aktualią ir juos kasdien supančią tikrovę: medžiojamą (briedis, šernas ir kt.) ar kitais atžvilgiais jiems svarbią (gyvatė, žaltys ir kt.) fauną. Jau paleolite būta pradinių savimonės formų supratimo – savojo aš, kito žmogaus tu ir gamtos, – kuris konkrečiai apibrėžė žmogaus santykį su viskuo, kas jį supa. Gyvūnų atvaizdų gausu Mesopotamijos, Egipto ir kitų senovės civilizacijų dailėje bei religijoje, taip pat ir krikščionių mene. Egiptiečių dievų simbolizmo savitumas išryškėja šventyklų eksterjerų ir interjerų vaizduojamojoje ikonografijoje. Dievybės vaizduojamos kaip mitinės būtybės su žmogaus kūnu ir gyvūno galva. Dar vienas ryškus egiptiečių religijos bruožas – ypatingas atskirų gyvūnų – jaučių, kačių, gyvačių, vabzdžių, krokodilų ir panašiai – garbinimas.
Krikščionybėje taip pat gausu gyvūnų simbolikos – jie reprezentavo pagrindinius mokymus. Religiniame mene dažnai vaizduojamas balandis – Šventosios Dvasios, nekaltybės, taikos simbolis; žuvis – gyvybės, vaisingumo simbolis. Bitės krikščionybėje gerbiamos ir laikomos sunkaus kasdienio darbo, atsidavimo, kruopštumo ir geros iškalbos, o jautis – stiprybės, kantrybės ir patarnavimo simboliais.
Medžioklė, buvusi vienu išgyvenimo būdų, viduramžiais ir Naujaisiais laikais tapo mėgstama kilmingųjų pramoga. Savo rūmuose jie įsirengdavo medžioklės kambarius, kuriuos dekoruodavo medžioklės scenas vaizduojančiais dailės kūriniais, dabindavo kailiais, medžioklės trofėjais. Itin vertinami buvo medžiokliniai šunys, kurie tapo kilmingųjų pasididžiavimu, jų turtu, minimu net testamentuose. Išpopuliarėjo mylimų augintinių įamžinimas natiurmortuose bei portretuose kartu su šeimininkais.
Gyvūnai žmones lydi visuose gyvenimo etapuose. Ne tik gyvi, bet ir simboliniai: horoskopo ženklai, miestų ir šalių herbai bei heraldiniai simboliai. Simboliniai gyvūnų atvaizdai naudoti ir iškilus poreikiui susikurti atpažinimo ženklus karo žygiuose. Lietuvos miestų ir miestelių herbus labai dažnai puošia į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti plėšrūnai, naminiai ar fantastiniai gyvūnai.
Šiuolaikinėje visuomenėje gyvūnai taip pat vaidina svarbų vaidmenį žmonių gyvenime. Naminiai gyvūnai jau suvokiami kaip lygiaverčiai šeimos nariai. Keičiasi suvokimas ir apie gyvūnus zoologijos soduose bei žmogaus pramoginei veiklai pasitelkiamus egzotinius gyvūnus. Gyvūnų teises nuolat saugo ir stengiasi apginti įvairios organizacijos. Lietuvoje atskleidus ir paviešinus didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, išaiškinus nelegalias veisyklas, gyvūnų teisių pažeidimus namų ūkiuose, privačiuose zoologijos soduose, LR Seimas, siekdamas šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą ir kurti Lietuvoje gyvūnų gerovei palankią aplinką, 2022-uosius paskelbė Gyvūnų gerovės metais. Šiai progai dedikuojama paroda iš Trakų istorijos muziejaus istorijos, faleristikos, filokartijos, bei archeologijos rinkinių.
Paroda veiks nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. birželio 20 d.
Parodą galima apžiūrėti pirmadieniais – sekmadieniais, 10.00–19.00 val., Trakų Salos pilies vakarinių kazematų pietvakarių bokšte, 3 aukštas (Karaimų g. 43C, Trakai);

Parodos kuratoriai - Eglė Rojutė, Oleg Ševeliov.

trakų 
istorijos muziejus

darbo laikas

Kovas, balandis,
spalis, lapkritis
II 12:00 – 18:00 val.
III-VII 10:00 – 18:00 val.

Gegužė – rugsėjis
I – VII 10:00 – 19:00 val.

Gruodis – vasaris
III – VII 10:00 – 18:00 val.

kontaktai

Tel:+370 528 55297
Įmonės kodas: 190757189
Kęstučio g. 4
Trakai, LT – 21104

sprendimas

© 2020 Trakų istorijos muziejus
Privatumo politika