Trakai, 2022 m. rugsėjo 27 d.

Trakų Salos pilyje atidaroma Savicko dailės mokyklos tapybos darbų paroda „Serajos Šapšalo pleneras“, skirtas Lietuvos karaimų metams paminėti.

Rugsėjo 29 d., ketvirtadienį, 16.00 val. Trakų Salos pilies parodų erdvėse atidaroma Savicko dailės mokyklos mokinių tapybos darbų paroda, kuri dedikuojama vienam ryškiausių karaimų istorijos ir kultūros asmenybių – Hadži Seraja Chanui Šapšalui (1873–1961).

Hadži Seraja Chanas Šapšalas– orientalistas, tiurkologas, karaimų tautos muziejaus įkūrėjas, dvasinis ir pasaulietinis karaimų tautos vadovas. Gimė 1873 m. Bachčisarajuje (Krymas). 1899 m. baigė Sankt Peterburgo universiteto Rytų kalbų fakultetą. 1901–1908 m. dėstė Tebrize, 1909–1915 m. – Sankt Peterburgo universitete. 1915 m. S. Šapšalas buvo išrinktas Taurijos (Krymas) hachanu (aukščiausiuoju karaimų dvasininku), 1919-aisiais emigravo į Turkiją. 1916 m. Eupatorijoje įsteigė karaimų biblioteką-muziejų, moterų globos namus, ambulatoriją. 1927–1945 m. – Lietuvos ir Lenkijos karaimų religinis ir dvasinis vadovas (hachanas). 1930–1939 m. dėstė turkų kalbą Vilniaus aukštojoje politikos mokslų mokykloje, 1932 m. su kitais bendraminčiais įkūrė Karaimų istorijos ir literatūros bičiulių draugiją. 1941–1951 m. – Karaimų istorinio etnografinio muziejaus Vilniuje direktorius. Nuo 1947-ųjų dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute. Mirė Vilniuje 1961 m. lapkričio 18 d. Palaidotas Vilniaus karaimų kapinėse.

Daugiau nei 60 metų dirbdamas mokslinį darbą, parašė virš 100 darbų istorijos, numizmatikos, literatūros, folkloro ir tiurkų bei karaimų kalbų temomis. Vienu vertingiausiu laikomas S. Šapšalo drauge su Maskvos ir Varšuvos tiurkologais atliktas darbas – Karaimų-rusų-lenkų kalbų žodynas (išleistas Maskvoje 1974 m.). Dalis S. Šapšalo surinktos kolekcijos yra saugoma Trakų istorijos, Lietuvos nacionalinio, Lietuvos nacionalinio dailės muziejų rinkiniuose, Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje, Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriuje - sudaro atskirą Serajos Šapšalo fondą.

Šiuo metu su skaitmeniniais eksponatų vaizdais galima susipažinti Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS). Unikali Lietuvoje ekspozicija, plačiai pasakojanti apie karaimų tautos istoriją, papročius, buitį, vėl laukia naujo atgimimo – Trakų istorijos muziejus parengė techninį ekspozicijos modernizavimo projektą. Apie ilgametę karaimų tautos istoriją, kultūrą ir tradicijas bus kalbama naujųjų technologijų kalba. Tikimasi, kad pritaikius šiuolaikiškus, išmaniuosius sprendimus atsinaujinęs Serajos Šapšalo karaimų tautos muziejus netolimoje ateityje taps patrauklia edukacine erdve naujoms kultūrinėms patirtims.

Minint Lietuvos karaimų metus devintasis Savicko dailės mokyklos tapybos pleneras pašvęstas Trakams, kurie nuo pat Vytauto Didžiojo laikų yra karaimų tautos širdis. Devynias dienas (06. 18 – 06. 26) keturiolika įvairių profesijų žmonių, studijavusių tapybą Savicko dailės mokykloje, drobėse įamžino Trakų istorinį kultūrinį paveldą, kuris siejamas ir su karaimų tauta. Tai suteikė ne tik daug džiaugsmo, naujų patirčių, bet ir vertė tinkamai perteikti išmoktus dailės gebėjimus, reikšti savo jausmus bei pastebėjimus.

Parodą galima apžiūrėti:

Rugsėjo mėn. pirmadieniais – sekmadieniais, 10.00–19.00 val.

Spalio mėn. antradieniais, 12.00-18.00 val.;trečiadieniais – sekmadieniais 10.00–18.00 val.

Paroda veiks nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. spalio 10 d.

Parengė: Kristina Stankevičienė, TIM kultūrinės veiklos skyriaus vedėja

El. p. kristina.stankeviciene@trakaimuziejus.lt

Š. m. rugsėjo 8 d. 16.00 val., iškilmingai švenčiant Trakų 700-ąjįjubiliejų, Trakų istorijos muziejaus Sakralinio meno ekspozicijoje (Trakų Pusiasalio pilies teritorijoje esančioje Dominikonų vienuolyno koplyčioje) atidaromajungtinė autorinių Biblijos įrišų paroda „Biblija knygrišio rankose: džiaugsmas sielai, grožis akims“. Parodoje – per šimtmečius kintantys, bet išliekantys įrišai, atspindintys knygrišystės tradicijas ir jų tęstinumą.

Kaip gyventume šiandien, jei protėviai nebūtų išradę rašto, ir kaip raštas tarnautų kartai po kartos, jeigu jo nesaugotų kruopščiai įrišti knygos puslapiai, neglobotų meistro pagamintas viršelis? O ypatingas dėmesys – Biblijai, klojusiai Vakarų civilizacijos pamatą. Biblijos vertybės, skelbiamos tikinčiųjų bendruomenėse, atsispindėjo įstatymuose, mene, architektūroje, drąsino ir įkvėpė keliautojus, išradėjus, filantropus. Pagarba Biblijos žiniai, siekiant pabrėžti jos svarbą, taurumą ir vertę, diktavo ir knygrišystės amato bei meno kryptis: kuriant viršelius, dekoruojant juos apkaustais, sagtimis, įspaudais ir kitomis detalėmis.

Parodoje išvysime unikalius XIX–XX a. pr. istorinius įrišus, saugomus Trakų istorijos muziejaus rinkiniuose ir Lietuvos Biblijos draugijos kolekcijose. Intriguos minėtos draugijos kaupiamų, saugomų ir kaskart papildomų bei viešinamų Vilniaus knygrišių gildijos narių autoriniai įrišai. Pristatoma autorinių Biblijos įrišų kolekcija apjungs tiek knygos restauratorių istorines žinias bei praktinius įgūdžius, tiek dailininkų odininkų ir menotyrininkų kūrybinį polėkį.

Parodą papildys unikalus, retam matytas eksponatas, kurį kolegiškai skolina Kėdainių krašto muziejus, - nežinomo XV a. pab. dailininko polichromuota medinė skulptūra „Šventas Jonas Krikštytojas“. Į Kėdainių kraštotyros muziejų kūrinys pateko iš Labūnavos kapinių koplyčios. Skulptūra yra 112 cm aukščio, išdrožta iš vieno liepos medžio gabalo. Greičiausiai, ji buvo skirta altoriui, nes tik vaizdinė pusė buvo modeliuota, polichromuota ir auksuota.

Švento Jono Krikštytojo galva yra ir Trakų miesto heraldinis, herbinis simbolis. O pati paroda simboliškai įkurdinta nuolat veikiančioje Dominikonų vienuolyno ekspozicijoje, kurioje lankytojams siūloma susipažinti su praeities ne tik kultūrine, menine, istorine verte, bet ir sakralinę bei dvasinę kolektyvinės atminties dalį pristatančiais artefaktais.

Rengėjai: Trakų istorijos muziejus, Lietuvos Biblijos draugija, Vilniaus knygrišių gildija, Kėdainių krašto muziejus.

Parodos atidarymas – 2022 m. rugsėjo 8 dieną, ketvirtadienį, 16.00 val., Trakų istorijos muziejaus Sakralinio meno ekspozicijoje (Kęstučio g. 4, Trakai). 

Parodą galima apžiūrėti  trečiadieniais – sekmadieniais, 10.00–18.00 val.

Paroda veiks iki 2022 m. spalio 9 d.

Trakų Salos pilyje - marmuruoto popieriaus paroda „Akmuo, popierius ir vanduo: marmuravimo menas knygose“

Nuo š. m. rugpjūčio 25 d. Trakų istorijos muziejus ir Vilniaus knygrišių gildija kviečia senosios kultūros mylėtojus į pažintį su viena seniausių popieriaus dekoravimo rūšių, aplankant spalvomis raibuliuojančią parodą „Akmuo, popierius ir vanduo: marmuravimo menas knygose“, kurioje pristatoma istorinė popieriaus marmuravimo technika ir jos pavydžiai istorinėse bei šiuolaikinėse rankų darbo knygose.

Popieriaus marmuravimas yra įvairialypė dekoravimo meno rūšis, atkeliavusi iš Tolimųjų Rytų ir Europą pasiekusi XVII a., išsiskirianti iš kitų itin puošnia, paslaptinga dekoravimo technika. Žinioms apie marmuravimo priemonių receptūras ėmus sklisti plačiau, senajame žemyne susiformavo atskiri marmuruotojų cechai, kurdavę popierių, skirtą puošti žmogų supančią aplinką: juo būdavo išmušamos dėžutės, dėklai, kambarių sienos.

Sėkmingiausiai šis spalvingas popierius prigijo knygų puošyboje: juo dažnai puošiami knygų priešlapiai, viršeliai, dekoruojami knygų bloko kraštai. Dalis knygrišių popierių knygoms marmuruoja patys, tačiau dažniausiai šią sudėtingą techniką įvaldyti geba specialiai tuo užsiimantys amatininkai ir menininkai – popieriaus marmuruotojai.

Parodoje bus galima išvysti ypatingą Trakų istorijos muziejaus eksponatą – knygą-slėptuvę, kurioje aptiktas marmuruotas popierius būdingas XVIII a. Taip pat bus galima pasigerėti šia technika išmargintomis Vilniaus knygrišių gildijos narių įrištomis rankų darbo knygomis. Nemažą eksponatų dalį sudarys profesionalios popieriaus marmuruotojos Aušros Lazauskienės darbai.

Unikalioje parodoje žavės ne tik marmuruoto popieriaus spalvingumas, bet ir hipnotizuojantis raštų neįprastumas. Kiekvienam iš jų sukurti reikalingi saviti įgūdžiai – nuo dažų paruošimo iki marmuruoto popieriaus lakšto paruošimo naudojimui. Daugumai tokių raštų Europos marmuruotojai suteikė egzotiškus pavadinimus, nurodančius jų ryšį su gamtoje paplitusiais margais uolienų ir gyvūnų kailių motyvais.

Kokie dar ypatingi raštai išgaunami šia technika, kaip juos naudojant būdavo puošiami įvairūs objektai bei kokios dar istorijos lydi šį dekoravimo būdą, sužinosite apsilankę parodoje.

Parodą organizuoja Trakų istorijos muziejus ir Vilniaus knygrišių gildija. Pastaroji – knygrišius, knygų restauratorius ir knygos meno atstovus vienijanti organizacija, veikianti nuo 2003 m. ir savo veiklą simboliškai siejanti su XVII a. minimu Vilniaus knygrišių cechu. Gildijos veiklos tikslai – plėtoti, skleisti ir populiarinti žinias apie istorinę ir šiuolaikinę rankų darbo knygrišystę bei supažindinti su įvairialypiu knygos meno pasauliu.

Paroda veiks nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d.

Parodą galima apžiūrėti Trakų Salos pilyje (Karaimų g. 43C, Trakai) pirmadieniais – sekmadieniais, 10.00–19.00 val.

Parengė: Ieva Rusteikaitė, Vilniaus knygrišių gildija

Kristina Stankevičienė, TIM kultūrinės veiklos skyriaus vedėja

El. p. kristina.stankeviciene@trakaimuziejus.lt

Tel. nr. +370 690 90045

 Daugiau informacijos:

Vilniaus knygrišių gildija

Aušra Lazauskienė Marbled Paper

Liepos 15 d., penktadienį, Trakų Salos pilyje atidaroma Vaidoto Janulio grafikos darbų paroda, kurioje bus galima išvysti šilkografijos ir skaitmeninės grafikos technikomis sukurtų darbų. Dirba lakštinės grafikos, ekslibriso, knygų iliustracijos, kaligrafijos, akvarelės, objektų, tapybos ir instaliacijos srityse.

Autoriaus darbuose dominuoja fantasmagorijos, post siurrealizmo elementai ir apraiškos. Pasak prof. Vaidoto Janulio, „temų ratas gana platus - nuo skraidančių žuvų iki paskutinės vakarienės. Stabtelint ties kiekvienu darbu, stebint minčių kelionę į save, galima susikurti savąjį pranešimą ir perskaityti jį taip, kaip patinka. Tačiau kiekviename grafikos lakšte, kuriame fiksuojamas laiko įspaudas įvairiuose paviršiuose, sustingęs laikas, suakmenėjusi fosilija ar praėjusių amžių būtybė, priešpriešinamas dekoratyvaus drugelio ar kokio vabzdžio, svirplio (laikinumo) elementas, susijungiantis su rūdimis, sienos grublėtumu, kosminiu sprogimu, pasivaikščiojimu įsivaizduojamoje planetoje, kosmose. Du akrobatai su klounų kepuraitėmis, kurie bando išlaikyti pusiausvyrą ant trapaus spalvos brūkšnio („Džigas su vabalais“). Viena akimi į stebėtoją žvelgia milžiniška žuvis/roplys geltoname fone turėjo būti pavadinta „gyvuliu“, bet vėliau darbas tapo įvardintas „Fobija“, kad galėtume atpažinti saviškes. Tikiuosi darbai neiššauks fobijų, o ves spalvų ir kompozicijų vingiais, pasakos savas istorijas. Kurias kiekvienas pamatysime savaip“.

V. Janulis gimė Šiauliuose ir baigė Šiaulių universiteto meno fakultetą, kuriame vėliau dirbo profesoriumi. Šiuo metu kuruoja Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos galerijos parodas.

Nuo 1982 m. dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Olandijoje, Belgijoje, USA, Australijoje, Meksikoje, Lenkijoje, Anglijoje, Ukrainoje, Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Rumunijoje, Japonijoje; organizuoja projektus ir plenerus, yra respublikinių ir tarptautinių konkursų narys bei ekspertas. Surengė apie 40 personalinių parodų. Respublikiniuose konkursuose, trienalėse bei bienalėse yra pelnęs pirmąsias, antrąsias, trečiąsias vietas, apdovanotas diplomais ir prizais. 2010 ir 2018 m. apdovanotas Šiaulių miesto kultūros ir meno premijomis. Nuo 1992 m. Lietuvos Dailininkų sąjungos narys, 2010 m. Lietuvos Mokslininkų sąjungos ,,Salduvė” narys.

2022 07 01

Medininkų pilis

Markučių dvaro paroda „Lietuvos kultūros paveldas: Markučių dvaras” (Literatūrinis A. Puškino muziejus) pristato senojo dvaro istoriją ir dabartį. Parodoje susipažinsite su Melnikovų-Puškinų šeima, pamatysite jaunos dvaro šeimininkės kelionių ir studijų Paryžiuje akimirkas, atrasite Vilnios Šveicariją bei sužinosite Markučių sodybos paslaptis.

Gegužės 20 d., penktadienį, 17.00 val. Trakų Salos pilyje atidaroma vienam karaimų tautos intelektualų, dailininko Bari Egizo (1869–1946) kūrinių paroda, kurioje pristatomi dailininko sukurti moterų portretai. Trakų istorijos muziejus kviečia ne tik susipažinti su dailininku ir jo kūryba.

„Savo darbuose visada laikiausi realistinės krypties, savo įspūdžius perteikdavau tiesiai iš gamtos.., – autobiografijoje rašė B. Egizas. – kūriau kasdienio žanro paveikslus, tapiau buitines valstiečių ir darbininkų gyvenimo scenas, tapiau peizažus ir negyvąją natūrą, tačiau tarp mano darbų svarbią vietą visada užėmė portretai.“ Dailininko paveikslai žavi tapybos ir grafikos technikos įvairove: tapyti aliejumi, lieti akvarele, piešti vaško pastelėmis, grafitiniais ir spalvotais pieštukais, anglimi, sepija, tempera.

Parodoje pristatoma svarbi dailininko kūrybinio palikimo dalis, duoklė pačioms svarbiausioms jo gyvenimo moterims – motinai ir seseriai. Dailininką siejo artima ir nuoširdi draugystė su seserimi Vera Egiz-Šapšal, kuri buvo žymaus orientalisto, Lietuvos ir Lenkijos karaimų dvasinio vadovo (hachano) Serajos Šapšalo (1873–1961) žmona. Kita parodos dalis – saloniniai portretai ar aiškios žanrinės scenos, atspindinčios tuometinį požiūrį į moterį, jos vaidmenį visuomenėje ir to vaidmens kismą.

B. Egizo portretų galerijos veikėjos nutapytos atidžiai ir skrupulingai: perteikiamas ne tik išorinis portretuojamosios panašumas, bet ir atspindėtas dvasinis vaizduojamos moters pasaulis, psichologinės asmenybės savybės, etnografinis tipas, socialinė padėtis. Karaimų moterų portretuose menininkas daug dėmesio skiria antropologiniam modelio veido tipui, kartais pabrėžia „karaimiškumą“ naudodamas tautinį kostiumą, tradicinius interjero elementus. Nacionalinio karaimų kostiumo elementai dailininko atkurti su ypatingu kruopštumu – išryškinta net audinių medžiagiškoji struktūra.

B. Egizas gimė 1869 m. liepos 13 d. Odesoje, pasiturinčių karaimų šeimoje. Apie 1885–1889 m. mokėsi Odesos dailiųjų menų draugijos dailės mokykloje, o 1890 m. be egzaminų buvo priimtas į Peterburgo dailės akademiją, kur jo mokytojais buvo žymūs to meto dailininkai. 1897–1898 m. B. Egizas tęsė dailės studijas Paryžiuje, daug keliavo po Europą. Grįžęs į Odesą dirbo dailės mokytoju, rengė parodas, o apie 1922 m. išvyko į Turkiją, Konstantinopolį. Ten turėjo mokinių, privačią dailės studiją. Išgarsėjo kaip puikus portretistas, pas kurį portretus mielai užsakinėjo įvairių atstovybių ambasadoriai.

B. Egizo sesuo Vera į Lietuvą atvyko 1928 m., o apie 1938 m. į Vilnių gyventi persikėlė ir B. Egizas. Dailininkas ir toliau artimai bendravo su Seraja Šapšalu, kuriam jautė didžiulę pagarbą, bei kitais karaimų bendruomenės veikėjais. Įsikūręs Vilniuje, valdiškos tarnybos dailininkas neturėjo, vertėsi piešdamas pasiturinčių miestiečių, Vilniaus žydų diasporos atstovų portretus ir užsidirbdavo privačiomis pamokomis. Amžininkai jį prisimena buvus didelės erudicijos, išskirtinio svetingumo, mėgstantį diskutuoti meno temomis.

B. Egizo kūriniai pasklidę po pasaulį – jie saugomi muziejuose, privačiose kolekcijose, karaimų šeimose kaip relikvija perduodami iš kartos į kartą. Daugiausia jų saugoma privačiuose rinkiniuose ir muziejuose Odesoje, Sankt Peterburge, Kijeve, Londone, Paryžiuje, Romoje, JAV. Dailininko kūrybinis palikimas Lietuvoje nėra labai gausus. Šioje parodoje – moterų portretai iš Trakų istorijos, Lietuvos nacionalinio dailės ir Lietuvos nacionalinio muziejų rinkinių.        

Parodos atidarymas – 2022 m. gegužės 20 dieną, penktadienį, 17.00 val., Trakų Salos pilyje (Karaimų g. 43C, Trakai).

Paroda veiks nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. liepos 10 d. Parodą galima apžiūrėti pirmadieniais – sekmadieniais, 10.00–19.00 val.