trakų 
istorijos 
muziejus

Trakų istorijos muziejus vykdo Trakų salos pilies tvarkybos darbus ir veiklų išplėtimo statybos remonto darbus. Darbų atlikimo terminas nuo 2022 m. rugsėjo 19 d., 60 (šešiasdešimt) mėnesių.

Trakai, 2022 m. gruodžio 28 d.

2023 m. sausio 6-ąją, 17.30 val. Trakų istorijos muziejus kviečia į šiluma ir jaukumu žibančią Trakų Salos pilį užverti vartus didžiosioms metų šventėms, kartu užbaigiant džiaugsmo kupiną šventinio laikotarpio ciklą, iškilmingai pasitinkant Trijų Karalių šventę.

Sausio 6-oji tradiciniame kalendoriuje yra Trijų Karalių šventė. Bažnyčios liturginiame apeigyne ji vadinama Viešpaties Apsireiškimu, kuomet trys išminčiai, vedini Mesijo žvaigždės, atėjo nusilenkti ir įteikti dovanų Betliejuje gimusiam kūdikėliui Jėzui, pripažindami jį viso pasaulio Išganytoju. Kartu šia diena baigiasi didžioji saulės sugrįžimo šventė, trukusi lygiai dvylika dienų, o šviesaus paros metas pailgėja per gaidžio žingsnį. Tądien baigiasi kalėdinis laikotarpis. Vėl ruošimės naujiems darbams. Ir vėl mus svaigins naujos viltys, troškimai, ateities svajonės.

Renginyje muzikinę puokštę nuotaikų ir jausmų dovanos Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos mokiniai. Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokykla – pirmoji Lietuvoje ir vienintelė Vilniuje berniukų chorinio dainavimo mokykla, jau 43 metus puoselėjanti berniukų chorinio dainavimo tradicijas ir vienijanti dainuojančių vyrų kartas. 2023 m. sausio 6 d. Trakų bendruomenei skirtoje Trijų karalių pagerbimo šventėje dalyvaus jauniausieji „ąžuoliukai“ – 1 klasės berniukų choras (vad. Edita Narmontienė), solistai dainininkai ir instrumentininkai, skambės užburiančiai nuotaikinga šventinė programa.

Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus ir Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokykla.

Švęsti kviečiame –

2023 m. sausio 6 d. (penktadienį), Trakų Salos pilyje (Karaimų g. 43C, Trakai)

Šventinė programa Trakų Salos pilies Didžiojoje menėje nuo 17.30 val.

Nemokamai.

Parengė: Kristina Stankevičienė, Kultūrinės veiklos skyriaus vedėja

El. p. kristina.stankeviciene@trakaimuziejus.lt

Tel. nr. +370 690 90045

Trakai, 2022 m. gruodžio 05 d.

Š. m. gruodžio 13-ąją, tamsiausiu metų laiku, Trakų istorijos muziejus kviečia į įstabiąją Trakų Salos pilį tradiciškai apsigaubti šviesos ir šilumos skraiste kartu švenčiant Šv. Liucijos – Šviesos dieną. Šventinei simbolikai įprasminti žiūrovai kviečiami kartu dalyvauti kultūrinio vyksmo šviesoje: mėgautis Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinių koncertu, Anykščių Kultūros Centro istorinio šokio studijos „Baltoji Pavana“ stebinančiais šokių pasirodymais, žavėtis priešpilio erdvėje teminėmis šviesų iliuminacijomis. Renginio metu vyks Tarptautinio exlibrisų konkurso „Lietuviškoji gotika: Trakų estetikos ir fenomeno refleksijos“ laureatų apdovanojimai ir kitos širdžių šilumą atliepiančios veiklos.

Gruodžio 13-oji reikšminga ir tradiciniame metų cikle, ir savo kultūrine atmintimi - tądien minima Šv. Liucijos diena. Tai III-IV amžių sandūroje Sirakūzuose gyvenusi mergelė, neišsižadėjusi krikščionybės nei grasinama atiduoti į gėdos namus, nei deginama ugnimi, žudoma kalaviju. Iš šventosios legendos buvo sureikšminta tyrumo ir ugnies simbolika, taip reikalinga šio meto gamtos nykimo slegiamam žmogui. Šiandien Šv. Liucijos švente džiaugiasi visos tautos, gyvenančios Baltijos jūros skalaujamose šalyse, o jos vardas kilęs iš lotyniškojo žodžio lux – „šviesa“. Viduramžių paslaptis saugančios Trakų Salos pilies erdvės ir specialiai šiai datai parengta programa leis pasijusti įkvėptiems minėtinos šventės dvasią.

Šv. Liucijos dienai skirtą renginį iškilmingai atidarys Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai šventiniu koncertu. Programoje skambės F. Šuberto, A. Piazzolla, C. Debussy, N. Milstein, R. Gliero ir kitų kompozitorių kūriniai. Simboliškai Šviesos dieną vyks Tarptautinio exlibrisų konkurso „Lietuviškoji gotika: Trakų estetikos ir fenomeno refleksijos“ laureatų apdovanojimai. Konkurso pavadinimas atskleidžia viduramžių meno esmę tarp šviesos ir šešėlių, tarp sklindančio spindulio ir jo atspindžio, tarp valdančios niūrios askezės ir estetinių pajautų. Natūralią šviesą, atsispindinčią nuo raižytų skulptūrų paviršių ar sklindančią pro bažnyčių ir katedrų vitražus, viduramžių teologai prilygino dieviškajai šviesai. Trakuose esančio paveldo klodų savotiškas gotikinis santūrus didingumas lai tampa šviesoje besimaudančio gyvenimo įvaizdžio atspindžiu.

Vakaro programą pratęs žmogaus dvasią ir jausmus atskleidžiančiais šokiais ypatingi svečiai iš Anykščių - istorinio šokio studija „Baltoji Pavana“. Įspūdingų kostiumų spindesys, XV – XVI a. harmoningas garsų ir dermių skambėjimas, dažnai palydimas įstabių Viljamo Šekspyro ir to laikmečio sonetų, Renesanso ir renesansiškos dvasios kūrėjų eilių, kiekvienam sužadins ypatingas pajautas. Įspūdį stiprins teminės šviesų instaliacijos Trakų Salos pilies priešpilyje, kuriomis bus galima gėrėtis iki vidurnakčio.

Šiltoms švieselėms įsižiebus, muzikinėms pašvaistėms nuskambėjus, pamąstysime apie tai, ką paleisime ir paliksime besibaigiantiems metams, už ką turime padėkoti, su kokiomis viltimis pasitiksime Naujuosius Metus. Trakų istorijos muziejus linki sugrįžtančios šviesos pajautos širdyse ir Jūsų namuose!

Švęsti kviečiame –

Gruodžio 13 d. (antradienį), Trakų Salos pilyje (Karaimų g. 43C, Trakai)

Šventinė programa Trakų Salos pilies menėje nuo 17.30 val. iki 19.00 val.

Šviesų instaliacijos pilies priešpilyje veiks 19.00–00.00 val.

Parengė: Kristina Stankevičienė, Kultūrinės veiklos skyriaus vedėja

El. p. kristina.stankeviciene@trakaimuziejus.lt

Tel. nr. +370 690 90045

Rugsėjo 25 d., 11.00-18.00 val.

Š. m. rugsėjo 25 d., paskutinįjį mėnesio sekmadienį, 11.00–18.00 val. Medininkų pilies aikštėje vienai dienai įsikurs rankų darbo ir istorinių kūrybos tradicijų puoselėtojai: iškilmingai minint jubiliejinę, atstatytos Medininkų pilies dešimtmečio datą, sugrįžta „Senųjų amatų šventė“! Didingoje pilyje, vienoje didžiausių Vidurio ir Rytų Europoje, atgis senovės pilėnų gyvensena, sklis karinių dainų ir ritmų aidas, vyks lankininkų šaudymo ir senovinių žaidimų turnyrai, įvairiomis gėrybėmis masins amatininkų ir tautodailininkų mugė.

Šventėje numatytos veiklos patraukliai reprezentuos Medininkų pilies istoriją, profesionalių dalyvių išryškinant vietovės unikalumą, buvusią ir dabartinę pilies – nuo fortifikacinio įrenginio, karių ir valdovų gyvenamosios vietos iki šių dienų muziejaus – paskirtį. Senovės dvasia alsuojanti renginio erdvė lauks visų, mažų ir didelių, smalsuolių: kvies stebėti amatų demonstravimus, dalyvauti teminėse edukacinėse programose, apžvalginėse ekskursijose ar istorikų skaitomose paskaitose – diskusijose. Lankytojai galės sužinoti apie archajiškus istorinių kepurių vėlimo, vytinių juostų vyjimo, verpimo verpstuku būdus bei keramikos ir kalvio amato istoriją, pažinti istorines papuošalų, aprangos, muilo, vaistažolių arbatos gamybos subtilybes. Programoje laukia ir senųjų miestiečių amatų juvelyrikos, kalvystės, batsiuvystės, knygrišystės, monetų kalimo, – ir kiti pristatymai.

Ypatingai didelis dėmesys bus skiriamas mažiesiems istorijos mylėtojams: vaikų erdvėje veiks pilies dailininko dirbtuvėlės, pilies tiras „Medininkų pilies šturmas”, čia pat bus galima išbandyti įvairius senovinius jėgos žaidimus, pasivaržyti rungtyje „Kario kelias”, kartu su tėveliais pasinerti į orientacines lobio paieškas, statyti medines pilis. Didžioji dali veiklų vyks atviroje erdvėje, Medininkų pilies kiemo pievoje, todėl kviečiame atsivežti savo patiesalus, prisėsti ant dar žalios, vešlios žolės, pabūti gryname, automobilių ir miesto dulkių neužterštame ore, klausantis dainų ir praeities atkūrėjų pasakojimų, pasijusti darniu vieniu su mūsų istorija.

Bandant aktualizuoti karinių dainų ryšį tarp praeities ir dabarties, Medininkų pilis skambės senosiomis karinės tematikos dainomis, kuriomis džiugins folkloro ansamblis VISI (vadovas Evaldas Vyčinas), Laurita Peleniūtė ir Tadas Dešukas, Jonas Chockevičius, grupė TANKUOJIS.

Renginys nemokamas.

Iki susitikimo Medininkų pilyje!

PROGRAMA:

11.00–18.00 Senųjų amatų demonstravimas ir pristatymai amatininkų rekonstruktorių kieme.

11.00 Šventės atidarymas.

11.15-12.00 Apžvalginė ekskursija su gidu po Medininkų pilį

11.15-12.15 Koncertas: VISI (vadovas Evaldas Vyčinas)*

11.15-12.00 Edukacija: „Viduramžių karyba“ (Vytautas Tenešis)**

12.00-13.00 Varžybos/rungtis „Kario kelias“ (registracija vietoj)

12.30-13.15 Apžvalginė ekskursija su gidu po Medininkų pilį

12.30-13.30 Edukacija: Įvijinio žiedo gamyba (Kazimieras Barišauskas)***

13.00 Sveikinimo žodis „Medininkams 10“ ir naujos ekspozicijos atidarymas (Pilies donžonas, 4 a.)

13.30-14.30 Koncertas: JONAS CHOCKEVIČIUS akustiškai*

13.30 Orientacinės varžybos „Surask pilies aukso lobyną“ (registracija vietoj)

13.30 Amato demonstravimas: Istorinės kepurės vėlimas (Brigita Rakauskienė)**

14.00-15.00 Edukacija: Rankraštinės archyvinės knygelės įrišimas (Rimas Supranavičius)***

14.00-15.00 Varžybos/rungtis „Kario kelias“ (registracija vietoj)

14.30-15.15 Apžvalginė ekskursija su gidu po Medininkų pilį

14.30 Orientacinės varžybos „Surask pilies aukso lobyną“ (registracija vietoj)

15.00-16.00 LAURITA PELENIŪTĖ ir TADAS DEŠUKAS „Karinių sutartinių ratas“ *

15.30-16.30 Edukacija: „Lietuvos pinigų istorija” (Aleksandras Krivošeinas)***

16.00-16.45 Apžvalginė ekskursija su gidu po Medininkų pilį

16.00-17.00 Varžybos/rungtis „Kario kelias“ (registracija vietoj)

16.00 Orientacinės varžybos „Surask pilies aukso lobyną“ (registracija vietoj)

16.30-17.30 Koncertas: TANKUOJIS*

18.00 Šventės pabaiga

Paskaitų/diskusijų erdvė (vieta: konferencijų salė, administracinis pastatas):

11.15-12.00 Medininkų pilies istorija (Aleksandras Krivošeinas)

14.00-14.45 Viduramžių pilys ir jų vaidmuo karyboje (Vytautas Tenešis)

16.00-16.45 Medininkų pilies archeologiniai tyrimai (Darius Deinarovičius)

11.00-18.00 Pilies pramogos:

Lankininkų turnyrai („Fenikso plunksna“)

Pilies žaidimai ir rungtys („Rekežio nuvertimas“, „Trauktynės“, „Išstūmimo iš rato“ turnyrai ir kt. vaikams ir ne tik)

Monetų kalimas „Medininkų pilis“ (paslauga mokama 0.50 ct arba 1.00 Eur, atsiskaitoma tik grynaisiais)

Medinės dėlionės „Medininkų pilis“, „Trakų Salos pilis“, „Kenesa“ (vieta: Medininkų pilies donžonas).

Edukacinės veiklos: „Pasigamink pats senovės kario žirgą“; lipdymas iš molio, piešimas ir istorijos pažinimo kitaip programa; pilies tiras „Medininkų pilies šturmas”.

* Lauko erdvė arba, esant blogam orui, – pilies donžono 5 a.

** iš savo darbo vietos

*** edukacinė palapinė

Šventės metu veiks amatininkų ir tautodailininkų mugė.

Renginio lankymas NEMOKAMAS

Renginio organizatoriai pasilieka teisę keisti programą

Muzikinė drama

Istorija tapsianti legenda: ansamblis „Lietuva“ pristato muzikinę dramą „Sakmė apie dovanotą širdį”, menančią Vytauto Didžiojo laikus. Premjera įvyks rugpjūčio 19-20 d. Trakų salos pilyje, o vėliau ir visoje Lietuvoje, kur žiūrovai kviečiami tapti gyvos legendos liudininkais – istorijos, kuri Lietuvoje skaičiuoja jau 625 metus. Taip ansamblis „Lietuva“ tęsia savo kryptį, į sceną perkeldamas šalies istorinius etapus bei asmenybes.

Šiame muzikiniame spektaklyje modernia forma atgis tokie herojai kaip Vytautas Didysis, karaliaus Jogailos pasiuntinys, Didžiojo kunigaikščio patikėtiniai karaimai ir kitos istorinės asmenybės, kurias įkūnys Vytautas Rumšas vyresnysis, Rafailas Karpis, Andrius Bialobžeskis, Ilja Gun, Rasa Serra, Valentinas Krulikovskis, Severina Špakovska, Aistė Benkauskaitė ir kiti. Režisieriaus Daliaus Abario statomą premjerą ansamblis kuria kartu su Lietuvos karaimų kultūros bendrija.

„Mes dėmesį skiriam mažėjančiai tautai, kuri istoriškai labai svarbi lietuviams. Parodome, kad mums rūpi, ir tarsi kartu su jais išgyvename, kadangi patys esame maži. Nuo Vytauto Didžiojo laikų karaimai lygiaverčiai, jie galėjo pasilikti savo tikėjimą, puoselėti savo tradicijas, kas yra labai svarbu jų būčiai. Karaimai noriai įsitraukė, save tapatina su Lietuva. Tiesą sakant, ši istorija mane palietė asmeniškai, nes juk dažnai lietuviai laikomi uždaresni. O yra atvirkščiai – esu atstovė tokios atviros valstybės, kuri jau prieš šimtmečius buvo atvira kitataučiams. Tai svarbus pasitikėjimo ženklas“, – sako Agnija Šeiko, viena iš muzikinės dramos choreografių, Šeiko šokio teatro įkūrėja, triskart apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“.

2022 m. paskelbti Lietuvos karaimų metais – sukanka 625 metai, kai šią tautą į bendrus namus Lietuvoje atsivedė didysis kunigaikštis Vytautas. Kaip žinoma iš istorinių šaltinių, karaimai sudarė vieną iš elitinių LDK pėstininkų padalinių, turėjo įtakos mūsų pergalei Žalgirio mūšyje, buvo ištikimi ir atsidavę. Vienas kitu besąlygiškai pasitikėdami, lietuviai ir karaimai kartu kūrė valstybę ir yra geras pavyzdys, kaip skirtingų religijų ir pasaulėžiūrų tautos sugyvena iki šiol.

Naujas šokio ir muzikos spektaklis įkvėps ne vien besąlygiška dviejų tautų draugyste. Pasak kūrybinės komandos, šiuolaikiškai kuriama spektaklio atmosfera ir modernus išpildymas nustebins ir autentiškumu, ir neįprastais scenos, šviesų, vaizdo projekcijų ir šiuolaikinio šokio sprendimais, atpažįstamais simboliais, spektakliams nebūdingu pasakojimu ar net nuo kūrėjų nepriklausomomis oro sąlygomis.

„Tai nebus panašu į vaidybinį spektaklį ar atkurtą istorinį filmą. Norėjome pasižiūrėt ne vien per tradicinį meną. Mums svarbi pati idėja – kaip atspindėti vertybes, atskleisti žmonių virsmus ir santykius, kaip kitaip pažvelgti į  jausminę ir emocinę puses per judesį, ryšį tarp tų dviejų tautų. Visa šokio ir muzikos kalba yra gilesnė, daugiasluoksnė interpretacija, o choreografija visa ko pagrindas. Nors turėsime konkretų siužetą, tarsi pakilsime į metafizinį lygį ir abstraktesnį vaizdinį. Savaip renkame šių kultūrų kodus, ženklus, deriname su jų autentiškais elementais. Dar svarbu tai, jog mūsų pastatymas atspindi XXI a. žmogaus žvilgsnį į praeitį, ką tai reiškia mums ir kaip ją suprantame dabar“, – pasakoja A. Šeiko.

Siužetinis veiksmas žiūrovus intriguos didingomis kovos, tarpusavio pasiaukojimo ir meilės scenomis. Jas pastiprins solistų balsai ir masinės šokėjų bei choro scenos, kurias atliks ansamblis „Lietuva“ ir kviestiniai muzikos atlikėjai.

„Pati kūrybinė komanda jau diktuoja, kad bus visiškai kitos žaidimo taisyklės, žiūrime iš kitos perspektyvos. Esame nenuilstantys ieškotojai. Noriu pasidžiaugti, kad toks kūrinys kuriamas remiantis tokiomis fundamentaliomis vertybėmis, ant kurių stovi valstybė ir net visas pasaulis. Kitas svarbus aspektas, kad mes, kaip valstybinis ansamblis, esame atviri kitos tautos kultūrai ir kuriame bendrą simbiozę, kartu įsitraukiame“, – sako kita choreografė Aušra Krasauskaitė, ansamblio „Lietuva“ vyr. baletmeisterė, „Auksinio scenos kryžiaus“ ir „Padėkos kaukės“ laureatė.

Spektaklis numatomas dvikalbis – lietuvių ir karaimų kalba su vertimu. Kaip apibūdina sakmės kompozitorius ir idėjos autorius Linas Rimša, muzika sukurta „World music“ tema, kur rytietiški Azijos garsai persipins su operiniais balsais. Kartu su elektronine muzika gyvai skambės įvairūs mušamieji, styginiai, tautiniai instrumentai.

Lietuvoje karaimai, deja, sparčiai nykstanti tauta: iš gausybės jų palikuonių šiandien jų suskaičiuojama tik 196. Tikimasi, kad „Sakmė apie dovanotą širdį” ateities kartoms išliks kaip legenda, muzikinis paminklas, įamžinantis bendrą istoriją ir gyvus karaimų palikuonis. Jie bus nufilmuoti muzikinio spektaklio vyksme.

„Premjera peržengs įprasto „tautinių mažumų“ projekto ribas, ji skirta plačiajai Lietuvos visuomenei,  tuo pačiu – pačiai karaimų bendruomenei, jos tautinei dvasiai kelti. Šiais laikais, kai bendruomeninis gyvenimas nebėra norma, labai svarbu išsaugoti tautinę savastį, etninį bendrumą, palaikyti vienas kitą“, – teigia Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė dr. Karina Firkavičiūtė.

Trakai premjerai pasirinkti neatsitiktinai – jie tapę karaimų Meka. Čia kas vasarą susirenka po pasaulį pasklidę karaimų tautos atstovai, o dalis jų tebegyvena lig šiol.

„Sakmės apie dovanotą širdį“ režisierius – D. Abaris, pernai apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“, kaip geriausias Lietuvos režisierius už operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą. Kompozitoriai – L. Rimša ir Gintautas Venislovas, scenarijaus ir libreto autorius – Alvydas Šlepikas, choreografės – A. Šeiko ir A. Krasauskaitė. Į kūrybinį šokio procesą taip pat įsitraukė „Lietuvos“ šokių grupės atlikėjai.

Scenografijos dailininkė – Sigita Šimkūnaitė. Kostiumų dailininkė – Sandra Straukaitė, vyr. dirigentas – dr. Egidijus Kaveckas. Šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis, vaizdo grafikos autoriai – Lukas Miceika ir Vaclovas Nevčesauskas.

Po „Sakmė apie dovanotą širdį“ premjeros Trakų salos pilyje – istorijos muziejaus kieme, toliau spektakliai bus rodomi rugsėjo 15 d. Marijampolėje, rugsėjo 21 d. Alytuje, rugsėjo 23 d. Klaipėdoje, spalio 5 d. Panevėžyje, spalio 13 d. Vilniuje ir spalio 21 d. Kaune.

Projekto globėjas – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija ir LR Vyriausybės kanceliarija. Projekto partneriai – Trakų rajono savivaldybė ir Trakų istorijos muziejus. Informacinis rėmėjas – LRT.  Rėmėjai – UAB Layher Baltic, UAB Nemuno banga, AB Lietkabelis, UAB Litana.

KŪRYBINĖ KOMANDA:

Kompozitoriai: Linas Rimša ir Gintautas Venislovas

Režisierius: Dalius Abaris

Choreografės: Agnija Šeiko ir Aušra Krasauskaitė

Scenarijaus ir libreto autorius: Alvydas Šlepikas

Vyr. dirigentas: dr. Egidijus Kaveckas

Scenografijos dailininkė: Sigita Šimkūnaitė

Kostiumų dailininkė: Sandra Straukaitė

Šviesų dailininkas: Andrius Stasiulis

Video grafikos autoriai: Lukas Miceika ir Vaclovas Nevčesauskas

DALYVAUJA:

Valstybinis ansamblis „Lietuva“ ir kviestiniai muzikos atlikėjai

SOLISTAI:

Vytautas Didysis: Vytautas Rumšas vyr.              

Zarachas, senasis karaimas tėvas: Valentinas Krulikovskis

Natanas, karaimas sūnus: Rafailas Karpis

Natano mylimoji Bijana: Rasa Serra                   

Jogailos siųstas šnipas, vienuolis Henrikas: Andrius Bialobžeskis

Vytauto Didžiojo patikėtinis ir globotinis Ainius: Ilja Gun

Ainiaus mylimoji Austėja: Aistė Benkauskaitė

Severina Špakovska

Jogailos pasiuntinio vienuolio samdinys: Donatas Kaikaris

Trakų Salos pilyje. 2022 m. birželio 25-26 d.

Trakų Salos pilyje – tarptautinis gyvosios istorijos festivalis „Viduramžių šventė“!

Po dviejų metų pertraukos, birželio 25–26 d., apsupta ežerų, apjuosta vaizdingų pakrančių Trakų Salos pilis vėl alsuos senąja dvasia ir nukels mus į Lietuvos vėlyvųjų viduramžių laikus. Čia vyks tradicinė, jau dvidešimt ketvirtoji, „Viduramžių šventė“, į kurią sugužės profesionalūs amatininkai, rekonstruktoriai, senosios karybos klubai, tautodailininkai, edukatoriai ir kiti paveldo puoselėtojai iš įvairių Lietuvos svečių šalių kampelių.

Šiemet tradicinė šventė dedikuojama Trakų miesto 700 metų jubiliejui, tad numatoma programa itin gausi veiklų įvairove: čia dvi dienas skambės senoji muzika, šokio sūkury suksis ne tik šokėjai, bet ir svečiai, kausis riteriai, stebins diduomenės puotos ir spektakliai, žonglieriaus pasirodymai, visus suburs Trakų Salos pilies arbatos maišymas iš stebuklingų Šv. Jono nakties žolelių, dirbs amatininkai ir mokys senųjų meistrystės tradicijų, bus skaitomos paskaitos. Tikrai netrūks įvairių pramogų suaugusiems ir mažiesiems Trakų Salos pilies lankytojams!

Istoriniame Lietuvos mieste vykstanti šventė yra svarbiausias metų tradicinis Trakų istorijos muziejaus renginys, kurio metu rekonstruojami viduramžių gyvenimo fragmentai autentiškoje aplinkoje, patrauklus smalsiems lankytojams. Tai vieta, kur istorijos amžiai džiugina ne vien mūsų akis, bet pažadina ir kitas jusles. Renginys organizuojamas nuo 1998 metų, turi gilias tradicijas ir didelę išliekamąją vertę, atlieka švietėjišką misiją ir yra itin aktualus Lietuvos istorija ir senąja kultūra besidominčiai visuomenei bei svečiams iš užsienio. Daug festivalio dalyvių yra ilgamečiai ir ištikimi Muziejaus bičiuliai drauge įgyvendinę gražių iniciatyvų ir edukacinių projektų, vitražo meistro A. Rimkevičiaus kurti vitražai puošia Pusiasalio pilies Dominikonų vienuolyno koplyčios langus, A. Petrauskienė, T. Šakienė, D. Grigonienė, V. Ratkevičienė – kolegės iš kitų Lietuvos muziejų. Tai labai svarbu ir pačiam Trakų istorijos muziejui, kurio darbuotojai yra daugelio veiklų sumanytojai, entuziastai ir aktyvūs dalyviai, su dideliu įkvėpimu ir džiaugsmu besidalinantys savo patirtimi ir žiniomis su kiekvienu besilankančiu. Trakai – miestas, kuriame Muziejus turi širdį! Susitikime!

Šventės dalyviai

Senųjų amatų demonstravimas: Rimas Supranavičius (knygrišystė), Kazimieras Barišauskas (juvelyrika), Martynas Švedas (senoji odininkystė), Dalia Grigonienė (senoji batsiuvystė), Algirdas Juškevičius (senoji medžio drožyba), Evaldas Kapčius (kalvystė), Virginija Rimkutė (tekstilė), Vasarė Ratkevičienė (siūlų dažymas augaliniais dažais), Adelė Karaliūnaitė (senoji medicina), Egidijus Virbašius (viduramžių muzikos instrumentai, muzikavimas), Simas Janulis (dambreliai, muzikavimas), Alfreda Petrauskienė ir Tereza Šakienė (senovinė žvejyba), Lina Žaliauskienė (sodų rišimas), Asta Plentaitė-Balčiūnienė (senovinis muilo virimas), Edita Gilė (prieskoniai viduramžių virtuvėje), Vaida Druskytė (juvelyrika), Alma Kasperavičienė (vaško žvakių liejimas, bitininkystė), Artūras Rimkevičius (vitražų gamyba), Loreta Lichtarovičienė (vytinių juostų vijimas, burtukavimas), „Vilniaus puodžių cechas” ir kt.

Viduramžių karybos rekonstrukcija: Senovės baltų kovų brolija„Vilkatlakai“, „Hospitalierių ordinas“, riterių klubas Komturia-Riga (Latvija), Istorinio fechtavimo asociacija.

Muzika, šokiai, spektakliai, pasirodymai: „Thundertale“,„Rakija Klezmer Orkestar“, „Baltos varnos“, „Tykumos“,„Ambera“ (viduramžių muzikos grupė), „Hansanova“ (viduramžių muzikos grupė), „Saltus Gladii“ (viduramžių šokių grupė), „Festa Cortese“ (senojo šokio trupė), VšĮ „Stalo teatras“, žonglierius Mantas Markevičius.

Švęsti kviečiame –

birželio 25 d. nuo 10 iki 21.15 val. įsigijus lankytojo bilietą

birželio 26 d. nuo 10 iki 19 val. nemokamai

Šventės rėmėjai:

UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko 

UAB „Karališka kibininė“

UAB „Lietuviškas midus“

Parengė: Kristina Stankevičienė, Kultūrinės veiklos skyriaus vedėja

El. p. kristina.stankeviciene@trakaimuziejus.lt

Tel. nr. +370 690 90045

PROGRAMA

Akimirkos iš Viduramžių šventės Trakų Salos pilyje, 2022. Foto. O. Ševeliov

trakų 
istorijos muziejus

darbo laikas

Kovas, balandis,
spalis, lapkritis
II-VII 10:00 – 18:00 val.

Gegužė – rugsėjis
I – VII 10:00 – 19:00 val.

Gruodis – vasaris
III – VII 10:00 – 18:00 val.

kontaktai

Tel:+370 528 55297
Įmonės kodas: 190757189
Kęstučio g. 4
Trakai, LT – 21104

sprendimas

© 2020 Trakų istorijos muziejus
Privatumo politika